Beveik prieš du mėnesius Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė nusiųsti Ukrainai 9 mlrd. eurų skubių paskolų. Iki šiol blokui pavyko susitarti tik dėl pradinės dalies, kuri padengia devintąją dalį šio tikslo.
Artėjant tradiciškai mieguistam vasaros laikotarpiui Briuselyje, ES susidurs su naujais iššūkiais, nes dėl visiško Rusijos dujų tiekimo nutraukimo ir griežtesnės pinigų politikos grėsmės regionas gali patekti į antrąją recesiją per dvejus metus.
Ukrainos poreikiai yra neatidėliotini, rašo „Bloomberg“. Karo nualintai šaliai, bandančiai atremti Rusijos puolimą, kas mėnesį trūksta 5 mlrd. dolerių biudžeto lėšų išlaidoms ir kitoms neatidėliotinoms sąskaitoms padengti.
Ukrainos centrinis bankas tebėra didžiausias vyriausybės biudžeto finansavimo šaltinis ir vis dažniau kelia nerimą dėl savo galimybių teikti grynuosius pinigus per valstybės skolą ribų.
„Tikimės, kad mums pavyks įtikinti visus partnerius, jog Ukrainai tikrai reikia šių lėšų, ir iki metų pabaigos gausime makrofinansinę pagalbą“, – sakė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
Gegužę Europos Komisija taip pat įsipareigojo finansuoti didžiąją dalį šalies atstatymo darbų, kurie, Ukrainos vyriausybės skaičiavimais, gali siekti 750 mlrd. dolerių. Tai gali tapti dar sudėtingesne ES diskusija, nes nesutariama, kaip surinkti lėšas. Komisijos pasiūlymas išgąsdino kai kurias valstybes nares, atsargiai vertinančias didžiules pastangas, kurių reikia šaliai atstatyti, ir galimas korupcijos problemas, „Bloomberg“ sakė su diskusijomis susipažinę asmenys.
Karo ekonominių padarinių poveikis slegia ES vyriausybes, nes jos pradeda nerimauti dėl rizikos, kad artimiausiais mėnesiais gali sumažėti gyventojų parama Kyjivui, ypač jei pritrūks energijos ir ji pabrangs.
Vidaus frontas
Kai antradienį ES finansų ministrai susitikime aptarė pagalbos Ukrainai klausimą, maždaug trečdalis iš 27 valstybių narių įspėjo, kad reikės naujų priemonių, skirtų paremti pažeidžiamiausias bloko vidaus grupes, kurias paveikė besitęsianti krizė, kad būtų išvengta nepasitenkinimo Kyjivu, sakė su diskusija susipažinę asmenys.
ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni per uždarą posėdį ministrams sakė, kad nacionalinės vyriausybės turi užtikrinti, jog ekonominis atsakas į karo padarinius būtų pakankamai stiprus, kad būtų išvengta europiečių nuovargio pavojaus, sakė vienas ES pareigūnas.
P.Gentiloni ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad vyriausybės turi „pareigą“ sušvelninti didesnių kainų, ypač sąskaitų už energiją, poveikį neturtingiesiems.
Antradienį ministrams pavyko susitarti tik dėl 1 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, kuri yra pirmoji didesnio makrofinansinės pagalbos paketo dalis. Didžioji finansinio paketo dalis, kurią ES vadovai iš esmės patvirtino gegužės mėn., buvo stabdoma jau kelias savaites dėl Komisijos ir Vokietijos nesutarimų dėl finansavimo struktūros.
Pasak žmonių, susipažinusių su diskusijų eiga, mažai tikėtina, kad šią aklavietę pavyks išspręsti iki Briuseliui išeinant vasaros atostogų. Visos 27 valstybės narės turi palaiminti pagalbos paketo sąlygas.
Berlyno sąlygos
Vokietija pirmiausia bandė įtikinti Komisiją teikti dotacijas, o ne paskolas, kad palengvintų Ukrainos skolos naštą. Tuomet Berlynas derėjosi su ES vykdomosios valdžios institucija dėl paskolų sąlygų.
Komisija paprašė valstybių narių suteikti paskolų garantijas. Tačiau Vokietija nori sumažinti savo įsipareigojimų apimtį, argumentuodama tuo, kad per Tarptautinį valiutos fondą suteikė Ukrainai 1 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų, sakė Vokietijos pareigūnas. Berlynas paragino kitas valstybes nares suteikti papildomų garantijų.
Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris šio mėnesio pradžioje Berlyne žurnalistams sakė, kad „Vokietija neturėtų būti raginama du kartus“. Ch.Lindneris pridūrė, kad „kiekvienas turėtų būti raginamas pagal savo galimybes“.
Atskirai, Europos investicijų banko Kyjivui suteikta 1,5 mlrd. eurų paskola taip pat lieka užblokuota ES mechanizme, nes Komisija reikalauja didesnio garantijų kiekio, palyginti su standartinėmis banko operacijomis. Komisijos pareigūnas sakė, kad ES turi būti tikra, jog galės padengti nuostolius, jei Ukraina nevykdytų įsipareigojimų.
Ateinančiais mėnesiais Europos ekonomikos debesys gali dar labiau apsunkinti diskusijas. Vienas ES diplomatas įspėjo, kad dėl išteklių iš išsekusių nacionalinių finansinių rezervų konkuruoja energetikos pertvarkos sąnaudos, priemonės, kuriomis siekiama sušvelninti kylančias kainas, karinių išlaidų poreikiai ir parama Ukrainai.
Padėtis gali tapti dar baisesnė, jei Rusija užsuks dujų srautų į Europą čiaupus. „Ši rizika tapo daugiau nei hipotetiniu scenarijumi, kuriam turime ruoštis, – sakė P.Gentiloni. – Taigi audra yra įmanoma. Tačiau šiuo metu mes dar nesame pasiekę šios ribos.“
