Susidūręs su sparčiai didėjančiomis energijos sąnaudomis Rusijai pernai įsiveržus į Ukrainą, 27 narių blokas praėjusių metų liepą sutiko laikotarpiu nuo 2022 metų rugpjūčio iki 2023-ųjų kovo sumažinti dujų suvartojimą 15 procentų.
Dėl ganėtinai švelnių žiemos orų ir didelių kainų, privertusių namų ūkius ir įmones apriboti energijos naudojimą, faktinis dujų vartojimo sumažinimo lygis viršijo „savanoriškus“ tikslus.
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, dujų suvartojimas ES rugpjūčio– sausio mėnesiais sumažėjo 19,3 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu 2017–2022 metais.
ES valstybės narės „aptarė keleto neatidėliotinų priemonių pratęsimą, kad būtų galima greitai užpildyti dujų saugyklas ir pašalinti galimą įtampą“, antradienį sakė Prancūzijos energetikos transformacijos ministrė Agnes Pannier-Runacher.
Praėjusiais metais priimtas ES reglamentas nustos galioti kovo pabaigoje, pirmadienį priminė už energetiką atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Kadri Simson ir pridūrė, jog Komsija mano, kad patvirtintas „tolesnis paklausos mažinimas yra išeitis“.
„Svarbiausia užtikrinti mūsų pasirengimą kitai žiemai ir iki lapkričio 1 dienos pasiekti 90 proc. saugyklų užpildymo tikslą“, – pridūrė K.Simson.
Tai kiekvienai žiemai keliamas ES tikslas.
ES valstybės narės turės susitarti dėl bet kokių naujų dujų vartojimo mažinimo tikslų kitą žiemą.
Vokietija, didžiausia ES ekonomika, paragino siekti didesnio nei 15 proc. apribojimo.
Vokietijos valstybės sekretorius ekonomikos reikalams ir klimato veiksmams Svenas Giegoldas sakė, kad svarbu „ne tik pratęsti dabartines taisykles, bet ir jas sugriežtinti, kad galėtume pasiųsti signalą rinkai“.
Visgi kiti pasisakiusieji buvo santūresni.
Čekijos pramonės ministras Jozefas Sikela pažymėjo, jog praėjusių metų žingsniai yra „techniškai nepakartojami“.
„Negalite priversti namų ūkių šildytis dar mažiau. Negalite priversti pramonės gaminti mažiau“, – perspėjo jis, ragindamas imtis tokių priemonių kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimas.
