„Diskutuosime apie tai ir padarysime viską, kas įmanoma, kad būtų rasta išeitis iš susidariusios padėties“, – sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, pradėdamas susitikimą Briuselyje.
„Negaliu užtikrinti, kad tai įvyks, nes pozicijos yra gana tvirtos“, – pridūrė jis.
Budapeštas priešinasi šeštame sankcijų Rusijai už karą Ukrainoje pakete numatytam draudimui importuoti rusišką naftą, tvirtindamas, kad toks embargas skaudžiai smogtų Vengrijos ekonomikai.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė: „Dar yra keletas dalykų, kuriuos reikia išsiaiškinti paskutiniais etapais. Galutinio aiškumo šiandien čia nebus.“
Tačiau ji pridūrė, jog yra įsitikinusi, kad „per kelias ateinančias dienas pasieksime bendrą rezultatą“.
Briuselis desperatiškai siekia išvengti susiskaldymo, Kremliui tęsiant puolimą Ukrainoje, todėl kuluaruose dedamos intensyvios pastangos rasti kompromisą.
„Manau, jei suprasime konkrečią kai kurių valstybių narių padėtį ir visi stengsimės laikytis vieningo fronto Rusijos atžvilgiu, mums pavyks“, – sakė J. Borrellis.
„Objektyvi padėtis – kad kai kurios valstybės narės susiduria su didesniais sunkumais, nes yra labiau priklausomos, neturi priėjimo prie jūros, neturi galimybės tiesiogiai priimti tanklaivių“, – kalbėjo jis.
„Jos naftą gauna tik vamzdynais, iš Rusijos“, – pridūrė ES užsienio politikos vadovas.
Briuselis pasiūlė Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai ilgus pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos jos palaipsniui atsisakytų naftos importo iš Rusijos. Tačiau kol kas tai neįtikino Budapešto nusileisti.
Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas, kurio pozicija neretai neatitinka Briuselio bendrojo kurso, reikalauja, kad jo šaliai mažiausiai ketveriems metams būtų suteikta išlyga nesilaikyti rusiškos naftos embargo.
Be to, Vengrija nori gauti 800 mln. eurų ES lėšų savo naftos perdirbimo įmonei pertvarkyti ir padidinti su Kroatija jungiančio naftotiekio pajėgumus.
„Deja, bet dabar visa Sąjunga yra laikoma vienos šalies, kuri negali padėti mums rasti konsensuso, įkaite“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Anot jo, Europos Komisija pasiūlė priėjimo prie jūros neturinčiai Vengrijai atsisakyti rusiškos naftos iki 2024 metų pabaigos.
„Tai labai labai plati galimybė, – sakė jis. – Todėl manau, kad visi tikėjosi, jog to pakaks. Ir aš negaliu jums paaiškinti, kodėl taip nėra.“
Airijos diplomatijos vadovas Simonas Coveney pripažino, kad šalims, kurios yra priklausomos nuo rusiškos naftos, embargas yra sunki perspektyva, tačiau pabrėžė, jog „mes turime tai padaryti“.
„Politinė žinia yra aiški, – sakė jis. – ES nori tai padaryti, ir mes norime tai padaryti kuo greičiau.“
ES taip pat planuoja šiais metais dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, tačiau nesiryžta uždrausti jų importo, nes tam prieštarauja Vokietija.
