Lietuva dar 2013 metais suderino valstybės pagalbą su EK. „Teismas šiandien patvirtino, kad visa derinimo procedūra vyko taip, kaip yra nustatyta teisės aktuose, įskaitant tinkamai pasirinktą SGD terminalo dydį ir įgyvendinimo bei finansavimo modelį. Lietuvai 2013 m. EK priimti sprendimai buvo esminiai, užtikrinant valstybės energetinį saugumą“, – skelbiama Energetikos ministerijos pranešime.
„Dar kartą patvirtinta strateginė terminalo svarba valstybei ir visiems gamtinių dujų vartotojams. Lietuvos pasirinktas kelias dėl SGD importo šaltinių diversifikavimo buvo teisingas ir neišvengiamas, užbaigęs pusę amžiaus trukusią priklausomybę nuo vieno monopolinio gamtinių dujų tiekėjo, diktavusio dujų kainas“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Achemos“ nuomone, Teismas priėmė sprendimą, kuriame teisinių argumentų mažai ir tai iš esmės politinis sprendimas. "Toks sprendimas gali suformuoti ydingą valstybės pagalbos derinimo praktiką visoje Europos Sąjungoje, nes juo nustatoma, kad ES valstybės narės, siekdamos suderinti valstybės pagalbą, kuri ženkliai riboja konkurenciją atitinkamame sektoriuje, gali nepateikti visos svarbios informacijos Europos Komisijai, o ši neprivalo jos tikrinti ir būti aktyvi renkant informaciją, dėl ko būtų priimtas nepagrįstas ir konkurenciją ribojantis sprendimas", - teigiama bendrovės pranešime.
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo priimtas sprendimas neįsiteisėjo ir nėra galutinis. Šis sprendimas per du mėnesius nuo priėmimo skundžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
Šiuo metu Energetikos ministerija derina valstybės pagalbą su EK dėl ilgalaikio SGD tiekimo per Klaipėdos terminalą užtikrinimo.
„Achemos grupė“ pranešė, kad jos nuomone, ES Bendrojo Teismo sprendimu formuojama ydinga praktika.
„Toks sprendimas gali suformuoti ydingą valstybės pagalbos derinimo praktiką visoje Europos Sąjungoje, nes juo nustatoma, kad ES valstybės narės, siekdamos suderinti valstybės pagalbą, kuri ženkliai riboja konkurenciją atitinkamame sektoriuje, gali nepateikti visos svarbios informacijos Europos Komisijai, o ši neprivalo jos tikrinti ir būti aktyvi renkant informaciją, dėl ko būtų priimtas nepagrįstas ir konkurenciją ribojantis sprendimas“, – rašoma pranešime.
Jame pažymima, jog ES Bendrojo Teismo sprendimas nėra galutinis, jį galima skųsti per du mėnesius.
„Achema“ sprendimą žada skųsti
„Achemos grupės“ valdybos pirmininko pavaduotojas Gintaras Balčiūnas ketvirtadienį BNS teigė, kad šiuo metu grupės teisininkai nagrinėja teismo sprendimą, tačiau veikiausiai skųs į Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
„Kol kas mes nagrinėjame teismo sprendimo motyvus. Mūsų nuomone, teisinių argumentų ten nėra daug, iš esmės, manau, tai yra politinis sprendimas. Jis (gali būti – BNS) skundžiamas ES Teisingumo Teismui, tai mes, matyt, per nustatytą terminą tą ir padarysime“, – sakė G.Balčiūnas.
ES Teisingumo Teismas šiuo metu nagrinėja dar du „Achemos“ skundus – dėl nuo šių metų pradžios galiojančios naujos SGD terminalo išlaikymo tvarkos ir dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio.
„Šita byla (dėl valstybės pagalbos SGD terminalui – BNS) yra nuo 2011 iki 2013 metų, tai vėliau, kada buvo keičiama (SGD terminalo išlaikymo – BNS) schema, tai buvo tie keitimai irgi skundžiami – tos bylos nepasibaigusios“, – informavo G. Balčiūnas.
Paklaustas, kokių lūkesčių turi grupė ES Teisingumo Teisme dėl visų bylų, G.Balčiūnas sakė, kad viskas priklausys nuo to, ar bus įsiklausyta į grupės argumentus.
„Mūsų lūkesčiai yra visiškai paprasti: jeigu tai būtų teisiniai argumentai, tai sprendimas turėtų būti pozityvus, o jeigu tai bus politiniai argumentai, tai, matyt, sprendimas bus toks, koks yra (...) Tai yra gynybinė Europos Komisijos ir Energetikos ministerijos pozicija, sakykime, visiškai politinė ir nežiūrima į tuos ekonominius, teisinius argumentus“, – aiškino G. Balčiūnas.
„Achemos grupė“ pranešė, kad jos nuomone, ES Bendrojo Teismo sprendimu formuojama ydinga praktika.
„Toks sprendimas gali suformuoti ydingą valstybės pagalbos derinimo praktiką visoje Europos Sąjungoje, nes juo nustatoma, kad ES valstybės narės, siekdamos suderinti valstybės pagalbą, kuri ženkliai riboja konkurenciją atitinkamame sektoriuje, gali nepateikti visos svarbios informacijos Europos Komisijai, o ši neprivalo jos tikrinti ir būti aktyvi renkant informaciją, dėl ko būtų priimtas nepagrįstas ir konkurenciją ribojantis sprendimas“, – rašoma pranešime.
Jame pažymima, jog ES Bendrojo Teismo sprendimas nėra galutinis, jį galima skųsti per du mėnesius.
