„Bendrovė patikrinimo laikotarpiu iš nagrinėtų neplaninių atjungimų 37,85 proc. elektros energijos persiuntimo nutraukimų nepagrįstai priskyrė „force majeure“ priežasčių sąlygotiems nutraukimams ir 43,46 proc. nagrinėtų neplaninių elektros energijos persiuntimo nutraukimų nepagrįstai priskyrė nutraukimams, sukeltiems išorinio poveikio priežasčių, tokiu būdu pažeisdama teisės aktuose nustatytus reikalavimus priskiriant nutraukimus juos sukėlusioms priežastims“, – teigiama VERT pažymoje.
VERT tikrinimo komisija konstatavo, kad ESO pateiktų elektros energijos persiuntimo patikimumo rodiklių duomenys negali būti laikomi patikimais, siekiant nustatyti pagrįstą reguliuojamos veiklos pajamų lygį. ESO tvarka turi būti koreguojama.
Įvertinta, kad ESO (anksčiau LESTO) dar 2011 metais patvirtinta tvarka neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Bendrovė 2012-2018 metais 95,74 proc. atvejų tinkamai informuodavo vartotojos apie planinius elektros energijos persiuntimo nutraukimus.
„Mums yra apmaudu, kad tokį ilgą laiką ESO ir VERT nesugebėjo rasti bendro sutarimo dėl vienodo teisės aktų traktavimo, tačiau tikimės ir siekiame, kad tai būtų padaryta. Pabrėžtina, kad nuo 2018 metų pabaigos dirbanti naujoji ESO vadovybė taip pat proaktyviai siekia, kad kartu su reguliatoriumi vienodai traktuotų teisės aktus ir užtikrintų tinkamą statistikos surinkimą. Grupė ir toliau laikysis griežtos pozicijos, kad ESO vadovybė užtikrintų ne tik bendrą matymą ir duomenų traktavimą su VERT, bet ir, kad duomenų surinkimas ir deklaravimas būtų skaidrus ir aiškus”, – sako „Ignitis grupės“ vadovas ir ESO Stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Maikštėnas.
BNS rašo, kad VERT neplaninis patikrinimas pradėtas 2018 metų balandį, jo terminas buvo ne kartą pratęstas. Pernai spalį „Verslo žinios“ rašė, kad neigiami šio tyrimo rezultatai gali susilpninti Lietuvos poziciją „Doing Business“ reitinge.
ESO akcijos kotiruojamos „Nasdaq Vilnius“ biržoje.
