„Publika daug klausimų turės. Jūs kalbate, kaip branginsite, bet nekalbate kaip mažinsite, tai man atrodo, kad čia yra „piarinė“ (komunikacijos – BNS) klaida tiek reguliatoriui, tiek jums. Kodėl tą darote, kodėl sau „šaunate į kojas“? (...) Duokite galutinį atsakymą, ką žmogus matys“, – penktadienį Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje (VERT) kalbėjo V.Poderys.
Jis, be to, teiravosi, kodėl išmaniosios apskaitos diegimas užtrunka taip ilgai.
„Kodėl čia taip ilgai mes užklimpę aiškinamės? Kaip suprantu, esame paskutiniai Europoje, kurie turi norą tą diegti (...) Suprantu, tas takas yra pramintas tiek įmonės, tiek reguliatoriaus, tai kokias čia amerikas atradote, kad vis nepriimame to sprendimo“, – sakė V.Poderys.
VERT pirmininkė Inga Žilienė sutiko, kad projektas užsitęsė, tačiau tai nulėmė esminiai projekto pokyčiai.
„Procesas užtruko, nes projektas iš esmės keitėsi, kaip matėte, buvo elektra plius dujos (dujų apskaita – BNS) (...) Ir technologijos, nuo kurių kaštai priklausė. Norėjome greičiau. Tikiuosi, kad dabar turėsime sprendimą rugsėjo mėnesį“, – kalbėjo VERT pirmininkė.
ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris aiškino, kad vartotojams didės skirstymo tarifas, tačiau mokėti už skaitiklius jiems nereikės, o galutinės sąskaitos bus mažesnės dėl sutaupytos elektros.
„Sąskaitai įtaka dėl išmaniųjų apskaitų bus 0,05 cento už kilovatvalandę (be PVM – BNS) per 18 metų, bet taupymas padarys sąskaitą mažesnę, nes mažės suvartojamos elektros kiekis“, – sakė M.Keizeris.
Pasak ESO, gyventojai 2017 metais per bandomąjį projektą sunaudojo vidutiniškai iki 6 proc. mažiau elektros. Diskusijoje penktadienį pristatytas ir nuosaikesnis variantas – 5 proc. mažėjimas.
„Diegimo pradžia numatyta 2020 metų pačioje pabaigoje. Tai bus galima laikyti ir masinio diegimo pradžia (...). Kiekvienas vartotojas bus individualiai informuotas, kad jam bus diegiamas ir kada bus diegiamas išmanusis skaitiklis. Jokio atskiro mokėjimo individualiam vartotojui nereikės atlikti“, – kalbėjo M.Keizeris.
I.Žilienė teigė, kad dėl projekto reguliuotoja planuoja apsispręsti dar šį mėnesį.
„Planuojame sprendimą priimti rugsėjo 18 dieną, turės tarybos nariai apsispręsti, ar tvirtiname šį projektą, ar ne“, – diskusijoje kalbėjo I.Žilienė.
Anksčiau skelbta, kad viso projekto, per kurį norima įsigyti ir įrengti apie 1,76 mln. skaitiklių, vertė yra apie 219 mln. eurų, tačiau birželį ESO paskelbė, kad pirmajame etape numatoma įsigyti apie 0,5 mln. skaitiklių mažiau, o investicijos bus apie 50–70 mln. eurų mažesnės.
Pirmuoju etapu (iki 2023 metų pabaigos) bus diegiami skaitikliai suvartojantiems daugiau nei 1000 kWh per metus klientams, o suvartojantiesiems mažiau – nuo 2024 metų.
„Planuojami programos kaštai ketverių metų iki 2023 metų sudarys apie 150 mln. eurų, o visos kaštų analizės rezultatas yra plius apie 50 mln. eurų, įvertinant finansines, ekonomines ir socialines naudas. Nuo 2024 metų skaitikliai bus eksploatuojami (...) diegimas bus daromas ir visiems likusiems elektros energijos vartotojams“, – sakė M.Keizeris.
Rugpjūtį Vilniaus apygardos teismas laikinai sustabdė ESO skelbtą maždaug 150 mln. eurų vertės išmaniųjų skaitiklių konkursą. Teismas sprendimą priėmė Italijos bendrovės „Terranova“ prašymu.
ESO Ryšių su visuomene vadovas Tomas Kavaliauskas ketvirtadienį informavo BNS, kad ESO apskundė teismo sprendimą.
„Šiuo metu vis dar vyksta teismo procesas ir konkursas sustabdytas“, – sakė T.Kavaliauskas.
Pasak operatorės, įdiegus išmaniąją, ypač – nuotolinę apskaitą, turėtų mažėti elektros vartojimas, nes klientai galės geriau suprasti savo įpročius, priimti racionalius taupymo sprendimus, sistema leis sukurti rinkos dereguliavimo (liberalizavimo) sąlygas privatiems klientams.
