„Mes tikrai esame suinteresuoti grąžinti šį skirtumą anksčiau ir jau pradėsime pokalbius su reguliuotoju apie tai, kaip rasti būdus ir tas sumas grąžinti anksčiau negu tas yra įtvirtinta VERT sprendime“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje pirmadienį sakė R.Radvila.
Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, ESO yra įpareigota nuolat ieškoti galimybių vartotojams greičiau sugrąžinti šią permoką.
„Kiekvienais metais bendrovė (ESO – BNS) teikdama duomenis reguliuotojui apie viršutinių kainų ribų koregavimą arba nustatymą turi pateikti pagrindimą, kad bendrovė negali anksčiau grąžinti dalies šios 2021 metais VERT nustatytos sumos“, – komisijos posėdyje kalbėjo R.Pocius.
Jo teigimu, šiuo metu ESO vartotojams liko grąžinti 156 mln. eurų, iš jos 51 mln. eurų, pasak R. Pociaus, yra buitinių vartotojų permoka. Skaičiuojant pagal vidutinį 147 kilovatvalandžių (kWh) mėnesio suvartojimą, tai siektų 0,62 cento už kWh per mėnesį, arba 7,42 euro – per metus.
Valstybės kontrolės atstovas Mindaugas Šalčius pabrėžė, kad institucija kritikuoja ne susidariusią permoką, bet „neaišku, kokiais kriterijais remiantis“ iki 2036-ųjų nukeltą jos grąžinimą.
„Mes nenorime pasakyti, kad ta permoka negalėjo susidaryti. Matyt, normalu, kad tokios permokos gali susidaryti, taip pat jokiu būdu nenorime pasakyti, jog VERT neturėjo teisės nukelti tos sumos grąžinimo“, – teigė M.Šalčius.
„Tačiau mes kritikuojame patį faktą, kad (permokos grąžinimas – BNS) nukeltas penkiolikai metų ir neaišku, kokiais kriterijais remiantis – kodėl nukelta penkiolikai metų, o ne dešimčiai, penkeriems“, – kalbėjo Valstybės kontrolės atstovas.
Jei permoka būtų grąžinama per 15 metų, su palūkanomis ji siektų apie 200 mln. eurų.
Tiek R.Radvila, tiek R.Pocius teigė, jog esant trumpesniam permokos grąžinimo laikui reikėtų mažinti ESO investicijas į tinklą, taip pat nebūtų išlaikytas finansinis tvarumas.
„Reikėtų mažinti arba ateities investicijas į tinklą, arba tie pinigai turėtų būti pasiskolinti su viršytais skolos ir EBIDTA rodikliais ir atitinkamai su visais kitais procentais ir kitomis palūkanomis, kas vėlgi turėtų tiesioginę įtaką skirstymo tarifui“, – sakė R.Radvila.
ESO vadovas pažymėjo, kad 160 mln. eurų suma buvo investuota į tinklą, tačiau „tai buvo traktavimo ir vertinimo klausimas, o ne kažkaip sąmoningai nukreipta į kitus šaltinius ar investicijos kryptis“.
„Tiek reguliacinio laikotarpio pradžioje, tiek pabaigoje kilo ginčas su reguliuotoju apie tai, kaip yra traktuojama LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) metodika ir nuo kokios vertės turėtų būti skaičiuojama kapitalo grąža ir nusidėvėjimas“, – kalbėjo R.Radvila.
R.Pocius pirmadienį Seimo komisijoje kartojo, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko banda su pakeista metodika, tačiau jis pripažino, jog skaičiuojant šio laikotarpio investicijų kainas buvo taikomas 2021 metais atnaujintas LRAIC modelis.
„Būtent šio modelio esmė buvo, (...) kad yra labai daug ESO nudėvėto turto ir dėl to turto galimai yra prastesni elektros tiekimo ir patikimumo rodikliai. Šito modelio esmė buvo sumodeliuoti teorinį tinklą, optimizuoti tinklą ir jį sumodeliuoti atstatomąja verte numatant, kiek reikia investicijų per penkerius metus tam, kad būtų atstatytas nudėvėtas tinklas. Ir pagal tai buvo suskaičiuoti visi kapitalo kaštai, kurie buvo leistini „Energijos skirstymo operatoriui“, – aiškino R.Pocius.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius pirmadienį teigė, kad 160 mln. eurų permoką ESO turėtų grąžinti per metus.
R.Radvila praėjusią savaitę teigė, kad bendrovė permoką vartotojams grąžins per mažesnį skirstymo tarifą.
Pasak Valstybės kontrolės, 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų. Institucijos teigimu, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.
Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusią savaitę teigė, kad 160 mln. eurų skirtumą lėmė metodiniai pokyčiai, išsiskyrę ESO bei rinkos reguliuotojo požiūriai į investicijų skaičiavimą, o, pasak jo, situacijoje „nėra jokio kriminalo“.
Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas pareiškė, kad tokią veiklą galima „lupikavimu“.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė, jog vertins Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.
