Estijos energetikos grupės „Alexela Group“ vadovas ir savininkas Martis Haalas teigia, kad rinkos padėtis pasikeitė – atpigo rusiškos dujos, o Lietuva nebetaiko ankstesnės „Gazprom“ kainos nuolaidos.
„Pasikeitė rinkos aplinkybės. Aišku, kad dujų šaltiniai Lietuvoje buvo konkurencingi pirmąjį praėjusių metų pusmetį ar net tris ketvirčius dėl „Gazprom“ pritaikytos permokos formulės. (...) Šiemet formulė pasikeitė, vamzdinės dujos iš Rusijos taip pat atpigo“, – BNS sakė M.Haalas.
Anot jo, įmonė dalyvavo „Gazprom export“ kovą surengtuose aukcionuose ir įsigijo dujų ateičiai, todėl ilgalaikių sutarčių jai nereikia. Tačiau jis neatmetė, kad iš Lietuvos bus perkama dujų pagal trumpalaikes sutartis.
„Mūsų ilgalaikiai poreikiai yra užtikrinti, bet kas nutiks su trumpalaikiais poreikiais, niekada nežinau. Mes tęsime geriausios kainos paieškas, nagrinėsime ir visus šaltinius Lietuvoje, tačiau kuo ilgesnis transportavimas, tuo mažiau konkurencinga“, – aiškino „Alexela Group“ vadovas.
Anot jo, bendrovė dujas perka ir iš Lietuvos bendrovės „Haupas“, tačiau sutarčių sąlygų jis teigė negalintis komentuoti.
„Gazprom“ dujų aukcione įsigijusio „Haupo“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Motiejūnas BNS teigė negalintis atskleisti įmonių, kurioms parduoda dujas, tačiau patvirtino, kad jos yra iš Estijos.
„Mes viską parduodame Lietuvoje, ne tik biržoje, bet ir virtualiame prekybos taške dvišalėmis sutartimis, tačiau klientai dažnai būna Estijos įmonės, tad galima nuspėti, kad jos dujas transportuoja į Estiją“, – BNS sakė D.Motiejūnas.
Pasak jo, dujų kainų skirtumai nebėra dideli: „Nebėra tokio kainų prasilenkimo tarp Estijos ir Lietuvos, ir srautai nebe tokie dideli, kaip anksčiau“. D.Motiejūno teigimu, įmonė Estijos bendrovėms parduoda apie 3 mln. kubų dujų per mėnesį, tačiau koks jų kiekis bus ateityje, neaišku.
Pernai Estijos įmonėms dujas pardavinėjusi „Litgas“ šiemet su jomis nebeprekiauja. Anot įmonės atstovo Pauliaus Jakutavičiaus, dėl panašių kainų nebeapsimoka to daryti.
„Transportavimo išlaidos bei apskaitos skirtumai, kai pas mus skaičiuojama megavatvalandėmis, o Estijoje kubiniais metrais, neapsimoka prekiauti, nes šios priežastys panaikina bet kokius kainų skirtumus“, – BNS tikino P.Jakutavičius.
Pernai dujos iš Lietuvos sudarė iki 30 proc. Estijos importo, tačiau šiemet vasarį, naujausiais duomenimis, jų dalis siekė tik 8,3 proc. (5,2 mln. kubų).
Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ duomenimis, vasarį „Gazprom“ į Estiją importuotų dujų kaina siekė apie 16,44 euro už megavatvalandę. Tuo metu Lietuvos dujų biržoje „Get Baltic“ vidutinė kaina buvo 17,82 euro.
