Ši valstybinė bendrovė įsigijo teisę eksploatuoti vieną iš didžiausių privačių naftingųjų skalūnų telkinių Jungtinėse Valstijose ir ketina šio dešimtmečio pabaigoje pradėti gaminti perdirbtą skalūnų naftą.
Ši maža Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos valstybė, kurioje gyvena 1,3 mln. žmonių, 91 proc. sau reikalingos elektros jau gamina naudodama savo gausius naftingųjų skalūnų išteklius.
22 tūkst. barelių – tiek skalūnų naftos tikimasi per dieną išgauti Estijoje ir daugiau nei pusę jos perdirbti į dyzeliną.
Patobulinusi aplinką teršusius sovietinių laikų gavybos, eksploatavimo ir perdirbimo metodus, ji šioje srityje yra sukaupusi jau dešimtmečių patirtį, nors kitur šis sektorius žengia dar tik pirmuosius žingsnius.
Kitaip nei išgaunant skalūnų dujos, kai naudojamas prieštaringai vertinamas hidraulinio plėšymo metodas, naftingieji skalūnai yra kasami šachtose arba atviruose karjeruose, o vėliau deginama elektrinėse arba perdirbama į skalūnų naftą, taikant metodą, kuriame yra naudojamas vanduo.
Estijos skalūnų gavybos centras yra Narvos miestas šalies šiaurės rytuose, netoli sienos su Rusija. Ten „Enefit“, kuri pačioje Estijoje vadinama „Eesti Energia“, turi dvi šachtas ir vieną atvirą karjerą, kurie tiekia kurą elektrinėms ir žaliavą skalūnų naftos perdirbimo gamyklai.
Kiekvienais metais ši bendrovė Estijoje iškasa maždaug 15 mln. tonų skalūnų – prieš 400–450 mln. metų susiformavusių nuosėdinių uolienų, turinčios daug angliavandenilių.
Artimiausioje ateityje kompanija tikisi pačioje Estijoje per dieną išgauti 22 tūkst. barelių skalūnų naftos ir daugiau nei pusę jos perdirbti į dyzeliną, kuris bus tinkamas automobilių degalams.
Tai tik lašas jūroje, lyginant su beveik 7 mln. barelių skalūnų naftos, išgaunamos per dieną Jungtinėse Valstijose, tačiau ši veikla vis tiek priartina Estiją, kuri yra neturtingiausia iš 34 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) šalių, prie energetinės nepriklausomybės.
 |
| „Eesti Energia“ nuotr./„Enefit280“ naftos gamykla |
Estai viliasi daug
Jutos valstijos telkiniuose yra maždaug 2,6 mlrd. barelių skalūnų naftos. „Enefit American Oil“ tikisi iki 2020 metų ten išgauti maždaug 50 tūkst. barelių per dieną – trečdalį Jutos kasdienio skystojo kuro poreikio.
Kol vietos ekologai nerimauja dėl poveikio aplinkai, ypač vandens ištekliams tame sausringame rajone, kritikai pačioje Estijoje abejoja dėl šių planų atsiperkamumo ir skundžiasi, jog bendrovė didina energijos kainą savo šalyje, kad galėtų finansuoti investicijas užsienyje.
Tačiau „Enefit American Oil“ vadovė 30-metė Rikki Hrenko nusiteikusi optimistiškai.
Ji yra tikra dėl kompanijos, kuriai vadovauja, perspektyvų ir AFP sakė, kad „Jutos projekto ekonomika yra stipri“, skalūnų naftos bandymai „vyksta gerai“, o „sėkmės tikimybė nusveria riziką“.
Bendrovės atstovė Eliis Vennik taip pat tvirtina, kad unikali „Enefit“ išgavimo ir perdirbimo technologija apsaugos Jutos vandenį.
„Reikalingas vandens kiekis yra daug mažesnis nei (tas, kurio reikia) kitoms technologijoms, tokioms kaip hidraulinis plėšymas“, – aiškino ji.
Aplinkosaugininkų, susibūrusių į organizaciją „Utah Tar Sands Resistance“, tai neįtikina.
„Spalio 25–27 dienomis lankysimės teritorijoje, kurią Estijos valstybinė korporacija planuoja sunaikinti dėl kuro kelioms valandoms“, – skelbiama jos svetainėje socialiniame tinkle „Facebook“.
Padės Jordanijai taupyti
Tuo tarpu Jordanijoje, kur vanduo taip pat yra labai brangus, „Enefit“ vykdo du projektus, kurie, pasak jos, padės šaliai sutaupyti šimtus milijonų dolerių per metus.
„Šis energetikos projektas pakeis brangesnius elektros gamybos metodus; skalūnų nafta pakeis skystą kurą, kuris būtų importuojamas“, – sako E.Vennik.
„Enefit“ tikisi, kad pirmoji Jordanijos naftingaisiais skalūnais kūrenama elektrinė energiją vietos rinkai pradės gaminti 2017 metais. Bendrovė taip pat planuoja 3-iajame šio amžiaus dešimtmetyje Jordanijoje gaminti 38 tūkst. barelių perdirbtos skalūnų naftos per dieną.
Jordanijoje vykdomi „Enefit“ projektai šaliai sutaupys šimtus milijonų dolerių.
Įžvalgius tarptautinius žingsnius kompanija žengė dar prieš Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) prognozes, jog pasaulis per ateinančius penkerius metus patirs „tiekimo šoką“, kuris mažins kuro kainas, skalūnų naftai ir skalūnų dujoms užtvindant tarptautines rinkas.
Poveikis jau smarkiai juntamas JAV ir Europos dujų rinkose, taip pat anglimis kūrenamose elektrinėse.
Naftingųjų skalūnų telkinių yra visame pasaulyje; dideli telkiniai yra JAV, Kinijoje, Australijoje ir Jordanijoje, taip patiEstijoje.
Nepaisydamos didėjančio pasipriešinimo, kurį kursto susirūpinimas dėl aplinkos taršos, pasaulinės naftos milžinės naftingųjų skalūnų gavybą ir perdirbimą laiko kita didele sritimi plėtrai.
Planuojama, jog dėl perdirbtos skalūnų naftos JAV 2017 metais aplenks Saudo Arabiją ir Rusiją bei tams daugiausiai pasaulyje naftos išgaunančia šalimi, pernai paskelbė TEA.
