Kadri Simson sako, jog dabar tinkamiausiu laikomas sinchronizavimo dviem kintamos srovės linijomis variantas – jis labiau priimtinas kainos bei nuolatinių sąnaudų požiūriu. Tačiau, jos žodžiais, Baltijos valstybės bandys rasti bendrą poziciją.
„Politinį sutarimą dėl to tikimasi pasiekti birželį. (...) Estija, kaip ir kitos Baltijos šalys, norėtų, kad šis projektas būtų vystomas sparčiau – sinchronizavimas turi prasidėti 2025 metais“, – sakė ministrė vyriausybės posėdyje ketvirtadienį – ji aptarė Baltijos šalių energetikos sistemos atsijungimą nuo posovietinės sistemos ir sinchronizavimą su kontinentine Europa.
Lietuva siūlo sinchronizavimui naudoti dabar esančią dvigrandę jungtį su Lenkija. Estija laikosi pozicijos, kad nepakanka dabartinės jungties, ir ragina nutiesti antrąją, nes ji padidintų saugumą.
Anot K.Simson, išlaidos įvairiems tyrimas ir sinchronizavimo variantų vertinimams gali siekti 0,5–1 mlrd. eurų.
Jos žodžiais, šalys sulaukė patvirtinimo iš Europos Komisijos, kad sinchronizavimas yra prioritetinis projektas. Galutinis politinis sutarimas, dalyvaujant Europos Sąjungos vadovams, turėtų būti pasirašytas birželį.
Rengiantis elektros tinklų sinchronizavimui su žemyninės Europos tinklais, Baltijos šalių elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas vyks kitų metų birželį, teigia elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas.
„Reikia išsibandyti, ar generatoriai geba dirbti izoliuotai – jeigu geba, reiškia, sinchronizacijai mes esame pasiruošę (...). Jį planuojame kitų metų birželio mėnesį, truks 18 valandų, išsibandysime visą sistemą kartu su latviais ir estais. Dabar paruošiamasis etapas“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Daivis Virbickas.
Pasak D. Virbicko, sinchronizavimas yra būtinas užtikrinti valstybės politinės ir ekonominės krypties tęstinumui bei saugumui.
„Įsivaizduokite, esate pasaulinio lygio holdingo investuotojas, ruošiatės investuoti Lietuvoje ir jums labai svarbu elektros tiekimas ir užduodate analitikams klausimą: kaip yra elektros tiekimas Lietuvoje? (...) Manau, kad tai yra labai svarbu ir ekonomikai: turėti infrastruktūrą priklausomą su tomis šalimis, su kuriomis susieta ir politika, ir galų gale NATO, kaip karinė sąsaja“, – kalbėjo D. Virbickas.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.
