„Manau, kad tai – susirūpinimą kelianti anomalija. Kai kurios jos priežastys – nepakankama pasiūla iš Latvijos bei Lietuvos, elektros jungties tarp Lietuvos ir Baltarusijos veiklos sutrikimai. Tai suformavo deficitą“, – interviu laikraščiui „Eesti Paevaleht“ sakė J.Partsas.
„Laukiame paaiškinimų iš „Nord Pool Spot“, ar tai – chaoso rinkoje išraiška, ar tai yra sisteminė problema, ar vienkartinis reiškinys“, – pridūrė jis.
Anot ministro, išaiškinimams prireiks laiko, norint suprasti, ar būtinos teisinės pataisos.
„Nord Pool Spot“ pasiteisino Šiaurės šalyse, tačiau neaišku, ar jos veiklos taisyklės pakankamai griežtos, kad būtų išvengta manipuliacijų, ar jose įvertinti Baltijos šalių rinkos ypatumai“, – sakė Estijos ekonomikos ministras.
Jis pabrėžė, jog šią savaitę užfiksuoti kainų šuoliai yra nepriimtini.
„Tokie svyravimai ir šuoliai vasarą – visiškas absurdas. Tušti tokie paaiškinimai, esą tai ir yra rinka. Jokia tai ne rinka. Mes išsiaiškinsime“, – akcentavo Estijos ministras.
„Suprantama, jog gamybos pajėgumai reikalauja aptarnavimo, bet manau, kad sisteminis operatorius turėtų koordinuoti šiuos procesus visame regione“, – pridūrė J.Partsas.
Estija ketvirtadienį pareiškė, jog didžiausia bendros rinkos problema yra nesuderinami kaimyninių gamintojų veiksmai. „Latvenergo“ tokius Estijos priekaištus atmeta. Lietuvos energetikos ministerija aiškinsis, ar Estijos priekaištai Lietuvai ir Latvijai dėl aukštų elektros kainų bendroje rinkoje yra pagrįsti, ir dėl to kreipėsi į elektros perdavimo operatorę „Litgrid“.
Elektros kainos „Nord Pool Spot“ biržos Baltijos šalių zonose birželio 25-ąją pasiekė rekordines aukštumas – 103,85 euro už megavatvalandę, tuo tarpu Suomijos zonoje kaina buvo 50,13 euro.
