Šis sprendimas laikomas Lenkijos pergale dėl Rusijos pirmojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos galimybių ribojimo.
ESTT 2019-ųjų rugsėjį atšaukė Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl „Opal“ dujotiekio pajėgumų panaudojimo, pripažindamas jį neatitinkančiu ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimų bei pagrindinių solidarumo energetikos sektoriuje principų. EK šios nutarties neskundė, tačiau tam ryžosi Vokietija.
2016 metų spalį EK leido „Gazprom“ išskirtinai naudotis „Opal“, padidindama Rusijos koncernui skirtą naudojimo kvotą nuo 50 proc. iki 80 proc. ir leisdama per aukcionus supirkti visą likusį vamzdyno pajėgumą.
Dėl tokio EK nuolaidžiavimo Rusijos dujų gigantui Lenkijos valstybinė dujų bendrovė PGNiG, jos antrinė įmonė Diuseldorfe „PGNiG Supply & Trading“ ir Lenkijos vyriausybė 2016-ųjų pabaigoje kreipėsi į ESTT. Prieš šio ieškinio kiek vėliau prisijungė Lietuva ir Ukraina.
Lenkijos teigė, kad taip buvo pažeisti jos interesai, ES normos dėl konkurencijos ir trečiųjų šalių interesų apsaugos, ES ir Ukrainos asociacijos sutarties nuostatos. Be to, suteikiant „Gazprom“ galimybes nukreipti į Europą papildomus dujų kiekius keliamas pavojus ES, įskaitant Lenkijos, energetiniam saugumui, ignoruojami apsirūpinimo energijos šaltiniais diversifikavimo tikslai.
„Opal“ yra 470 kilometrų ilgio 36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo dujotiekis, nutiestas nuo Vokietijos pajūrio iki Čekijos pasienio.
