Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Europa – branduolinio ekonominio karo tarp Rusijos ir JAV aikštelė

JAV konkurencija su Rusija dėl Europos aprūpinimo energijos ištekliais neapsiriboja vien tik Vašingtono planais sumažinti „Gazprom“ tiekiamų dujų kiekius siūlant amerikietiškas suskystintas dujas. Kaip rašo žurnalo „Forbes“ bendraautoris Kennethas Rapoza, egzistuoja dar viena sritis Europoje, kur JAV siekia išstumti Rusiją – tai atominė energetika.
Temelino atominė elektrinė Čekijoje
Temelino atominė elektrinė Čekijoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Dėl savo dalies Europos energijos rinkoje šiuo metu kovoja Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ ir jos konkurentė iš JAV „Westinghouse Electric“. Teigiama, kad prie minėtosios bendrovės interesų lobizmo 2012 m. Prahoje prisidėjo ir potenciali demokratų kandidatė į JAV prezidento postą Hillary Clinton.

Tuo metu politikė agitavo už tai, kad „Westinghouse“ statytų naujus Temelino atominės elektrinės reaktorius.

Vieninteliu konkurentu dėl naujų reaktorių statybos buvo Rusijos ir Čekijos konsorciumas, kuriam vadovavo „Rosatom“. Vis dėlto pasipelnyti iš naujų reaktorių statybos nepavyko nei rusams, nei amerikiečiams, nes jau po kelerių metų Praha atšaukė atominės jėgainės plėtros projektus.

Kalbėdamas su „Forbes“, Čekijos energetinio saugumo studijų analitikas Martinas Jirusekas teigė, kad šiuo metu tarp amerikiečių ir rusų vyksta itin intensyvi kova dėl atominių elektrinių projektų Rytų Europoje, kadangi konkurentai iš kitų šalių išgyvena ne geriausius laikus.

Prancūzijos energetikos milžinė „Areva“ susiduria su finansiniais sunkumais, o Vokietijos „Siemens“ nukentėjo turimų žinių ir technologijų prasme šiai šaliai atsisakant atominių jėgainių.

„Taigi, lieka JAV, taip pat po truputį ateina kinai. Rusai remia „Rosatom“, o JAV „Westinghouse“. Nieko negirdime apie japonus“, – kalbėjo M.Jirusekas.

Vis dėlto, vadinti „Westinghouse“ grynai amerikietiška kompanija nebūtų visiškai tikslu, nes šiandien 90 proc. jos akcijų priklauso japonams, „Toshiba Corporation“, o likusieji 10 proc. kazachams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Rosatom“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Rosatom“

Krymo aneksija ir Rusijos invazija į Rytų Ukrainą neprisidėjo prie Maskvos, kaip patikimos partnerės, įvaizdžio stiprinimo, todėl nerusiškų įmonių dalyvavimas energetikos projektuose Rytų Europoje tapo itin geidžiamas.

2015 m. „Westinghouse Electric Company“ drauge su dar aštuoniomis smulkiomis partnerėmis iš Europos šalių paskelbė gavusios dviejų milijonų eurų paramą iš ES branduolinio kuro šaltinių diversifikavimui Rytų Europoje.

Derybas su „Westinghouse“ dėl kelių branduolinių reaktorių Kozlodujaus atominėje elektrinėje statybos vykdo ir Bulgarijos valdžia.

Svarbu pažymėti, kad prieš penkerius metus „Westinghouse“ buvo minimas ir kaip vienas iš potencialių kandidatų statyti naująją Visagino atominę elektrinę.

JAV strateginių tyrimų centras „Stratfor“ jau anksčiau tvirtino, kad Valstybės departamentas ir toliau rems „Westinghouse“ projektus tiek finansiškai, tiek politiškai norėdamas sumažinti Kremliaus įtaką Senajame žemyne.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?