„27 proc. yra visiškai neambicingas ir plėtros neskatinantis tikslas. Žinia, kad EP atmetė šį siūlymą, suteikia vilčių, jog politikai neužtrenks durų atsinaujinančių išteklių plėtrai. Atsinaujinantys ištekliai yra ateities energijos šaltinis, o verslas yra pasirengęs investuoti į technologijų plėtrą, kad energijos gamyba vyktų kuo efektyviau. Todėl ES šalys narės ir Europos Taryba turi laikytis principingos pozicijos šiuo klausimu“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) vadovas Saulius Pikšrys.
Pasak jo, taip pat labai svarbu, kad konkurečius įsipareigojimus klimato ir energetikos politikos srityse prisiimtų kiekviena ES šalis, nes tik tokiu atveju bus pasiekta pozityvių pokyčių.
Anot S. Pikšrio, nepatvirtindami šios ataskaitos, europarlamentarai išsaugojo kryptį, kuria sutarė judėti visa Europa: riboti šiltnamio efektą skatinančių dujų emisiją, skatinti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą ir siekti didesnio efektyvumo visoje energetikoje.
Siekia mažiausiai 30 proc.
Europos vėjo elektrinių asociacija (European Wind Energy Association – EWEA), kuriai priklauso LVEA, sutarė siekti, kad elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos ištekių reikalavimas būtų pakeltas mažiausiai iki 30 proc. Šio tikslo savo šalyje sieks kiekviena nacionalinė organizacija, kuri yra EWEA narė.
Kokių tikslų energetikos ir klimato politikos srityse Europa sieks iki 2030 m., ES narių valstybių vadovai spręs ES Tarybos susitikimuose, kurie vyks kovą ir birželį.
EK siūlymą energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą didinti iki 27 proc., o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją riboti iki 40 proc. pateikė sausį. Taip pat buvo siūloma nekelti konkrečių reikalavimų kiekvienai ES šaliai atskirai.
Lietuva šiuo metu yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. pasiekti, kad 23 proc. šalyje suvartojamos energijos sudarytų energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
