Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris jo ministerijos organizuojamoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) konferencijoje antradienio ryte susitiks su JAV energetikos sekretoriaus pavaduotoju Danu Brouillette.
„Ir Vokietija, ir JAV yra suinteresuotos saugiu ir patikimu energijos tiekimu“, – pirmadienio vakare paskelbtame pranešime pareiškė P. Altmaieris.
„Perėję prie SGD, galėsime gauti dujų iš dar daugiau tiekėjų ir padidinti tiekimo saugumą.“
Šaltiniai ekonomikos ministerijoje naujienų agentūrai AFP pranešė, kad P.Altmaieris pristatys projektą, kuriame siūloma pakeisti reglamentavimo nuostatas, kad būtų galima lengviau importuoti dujas.
Pernai prasidėjus dujotiekio „Nord Stream 2“ statybai, SGD, kaip galimos alternatyvos rusiškoms dujoms, klausimas įgavo didžiulę reikšmę.
Dėl šio dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos jau veikiančios jungties pajėgumai dukart padidės, o pastačius ir planuojamą dujotiekį „Turkstream“, Rusijai gali nebereikėti dujas į Europą tiekti per Ukrainą.
Kijevas baiminasi, kad Ukraina, praradusi tranzito šalies vaidmenį, taps tolesnės Maskvos agresijos taikiniu, juolab kad Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį ir parėmė sukilėlius separatistus Ukrainos rytuose.
Tuo tarpu rytinės ES valstybės narės, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis, kurias palaiko Jungtinės Valstijos, tvirtina, kad dujotiekis taip pat kelia grėsmę jų saugumui.
„Mes iš esmės neprieštaraujame Rusijos dujoms Europoje, tačiau prieštaraujame per dideliam dujų iš Rusijos kiekiui, kuris mūsų partnerius stumia į priklausomybę“, – laikraščiui „Welt am Sonntag“ pareiškė JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellas.
Jis pridūrė, kad tokių pat nuogąstavimų turi 16 iš 28 ES valstybių narių.
Matomas susiskaldymas
Vokietijos kanclerė Angela Merkel nuolat siekė išsklaidyti tokį nerimą ir tvirtino, kad naujasis dujotiekis yra „grynai ekonominis projektas“.
Penktadienį ji pakartotinai pareiškė, jog „Vokietija turi teisę įvairiais būdais užtikrinti savo energijos tiekimą“.
„Tai apima ir rusiškas gamtines dujas, bet ne vien jas... aiškiai esame pareiškę, jog ateityje į Vokietiją vešime SGD.“
Europos Sąjungoje verdantis mūšis dėl dujų praėjusią savaitę pasiekė kulminaciją, kai Prancūzija pareiškė, jog balsuos už bendrąją dujotiekio priežiūrą, o tai šio vamzdyno tiesimui prieštaraujančioms bloko valstybėms narėms galėtų leisti sudaryti kliūčių šiam projektui.
Tačiau Paryžius paskutinę minutę visgi sutiko atsakomybę patikėti Vokietijai.
Kompromisui buvo pritarta beveik vienbalsiai ir tai parodė, kad „ES valstybės jaučia vis didesnį nepasitenkinimą dėl JAV pastangų daryti įtaką“, naujienų agentūrai AFP penktadienį pareiškė vienas Europos diplomatas, prašęs neskelbti jo pavardės.
Kremlius suskubo pasinaudoti amerikiečių lobizmo nesėkme, o jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Vašingtoną apkaltino „nesąžininga konkurencija“ ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos mėgina paskatinti europiečius „pirkti brangesnes amerikietiškas dujas“.
P.Altmaieris pirmadienį pažymėjo, kad jo susitikimas su D.Brouillette tėra galimybė „aptarti SGD importo rinkos plėtrą, prie kurios prisidėtų bendrovės ir energetikos pramonės federacijos“ iš abiejų Atlanto pusių.
Ministras pabrėžė, jog tam, kad būtų vystomas dujų importas, dujų kaina turi būti „konkurencinga“.
