Daugiausia dėmesio plane skiriama projektams, leisiantiems sumažinti klimato kaitos pasekmes. Tarp plano prioritetų – ir Baltijos šalių elektros sistemų desinchronizacija nuo rusiškosios sistemos bei gilesnė integracija su Vakarų Europos elektros tinklais siekiant užtikrinti elektros tiekimo patikimumą, rašoma pranešime spaudai.
„Energetikoje visi projektai yra regioniniai, o per sujungtus elektros tinklus atsiranda tarpusavio priklausomybės. Elektros sistemų sinchronizacija pirmiausia yra nuolatinio ir ilgalaikio elektros tiekimo saugumo ir patikimumo projektas. Tai garantija, kad elektra bus patikimai perduodama kiekvieną valandą šiandien, po metų ir po keliasdešimties metų. Renkantis, kokį sinchronizacijos kelią pasirinkti, saugumas ir patikimumas bus svarbiausias ir pirmasis kriterijus“, – sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Europos elektros perdavimo sistemų operatorius vienijanti asociacija ENTSO-E dešimtmetį tinklų plėtros planą rengia kas dvejus metus. Derinant visų Europos sąjungos šalių elektros sistemų plėtros vizijas, siekiama, kad kiekvienos šalies energetikos projektai būtų naudingi ir jos kaimynėms. Į naujausią plėtros planą įtraukta daugiau nei 200 projektų, tarp jų – elektros linija nuo Alytaus iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, rytinės Lenkijos dalies elektros tinklo plėtra, Latvijos Kurzeme žiedo vystymas ir kiti projektai, kurie sudarytų Lietuvai, Latvijai ir Estijai daugiau galimybių importuoti elektrą iš Vakarų ir Šiaurės Europos.
Šių metų plėtros plane susitelkiama į Europos Sąjungos keliamus klimato kaitos ir energijos efektyvumo rodiklius. Europos Sąjunga siekia, kad iki 2030 metų 27 proc. suvartojamos energijos būtų gauta iš atsinaujinančių išteklių, o šiltnamio dujų emisijos lyginant su 1990-aisiais sumažėtų 40 proc.
Iš viso plane išvardyta per 200 elektros tinklų projektų, jiems prireiks apie 150 milijardų eurų investicijų.
