Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr.2 ir rajoninė katilinė Nr.8 palaipsniui turės būti pritaikytos prie naujų aplinkosaugos reikalavimų iki 2020 metų.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba praėjusią savaitę pradėjo svarstyti dėl bendrovės „Vilniaus energija“ 72,5 mln. Lt investicijų į termofikacines elektrines. Pasikeitus EK reikalavimams, iki 2016 metų būtų investuoti 25 mln. Lt, o likusi 47,5 mln. Lt investicijų suma – išskaidyta etapais iki 2020 metų.
Pasikeitus EK reikalavimams, iki 2016 metų būtų investuoti 25 mln. Lt, o likusi 47,5 mln. Lt investicijų suma – išskaidyta etapais iki 2020 metų.
Šioms investicijoms itin priešinasi Vilniaus tarybos opozicija, tvirtinanti, kad „Vilniaus energija“ ir jos akcininkė „Dalkia“ privalėjo šias lėšas į aplinkosaugos įrenginius investuoti jau anksčiau. O toks sprendimas leisti investuoti dar 72,5 mln. Lt gali tapti pretekstu pratęsti sostinės šilumos ūkio nuomos sutartį, kuri baigiasi 2017 metais.
Valdantieji tvirtino, kad jeigu investicijų planas nebus patvirtintas iki naujųjų metų, miestui teks mokėti milžiniškas baudas – daugiau nei 60 mln. Lt per metus.
EK nustačius pereinamąjį laikotarpį, Vilniaus miestas ne tik išvengs baudų už ES reikalavimų nevykdymą, bet ir turės ilgesnį terminą termofikacinėms elektrinėms atnaujinti bei išskaidyti planuojamas investicijas.
Europos komisija gruodžio 12 dieną suteikė pereinamąjį laikotarpį išnagrinėjusi ir patvirtinusi bendrovės „Vilniaus energija“ dar 2010 metais parengtą taršos mažinimo ir kuro konversijos planą, kurį Vilniaus miesto savivaldybės taryboje blokavo miestui vadovavę konservatoriai.
„Miestas dar 2010 metais galėjo pereiti prie biokuro ir jau kelerius metus vilniečiai galėjo apie 20 proc. mažiau mokėti už šildymą, o elektrinės atitikti Europos Sąjungos direktyvos keliamus taršos reikalavimus. Tačiau dėl politinių konservatorių žaidimų Vilnius prarado ne tik trejus metus, bet ir milijonus litų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
2010 metais kalbėta apie išties įspūdingas sumas – 450 mln.–1,2 mlrd. Lt ir siūlyta sutartį su „Dalkia“ pratęsti dar 20 metų.
2010 metais „Vilniaus energija“ parengtą Vilniaus šilumos ūkio plėtros planą, kaip sudėtinę Lietuvos plano dalį, 2012 metų gruodį Europos komisijai pateikė Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija, siekdama, kad šalies energetikos įmonėms nuo 2016 metų iki 2020 metų būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, skirtas įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvoje numatytus taršos mažinimo reikalavimus.
Jeigu 2010 metais būtų pritarta siūlomam planui, visos Vilniaus termofikacinės elektrinės būtų rekonstruotos ir pritaikytos kūrenti biokurą bei šilumos kaina galėtų būti apie 20 proc. mažesnė. Skaičiuojama, kad Vilniuje daugiau nei 70 proc. šilumos būtų pagaminta kūrenant biokurą, šiandien iš biokuro pagaminama tik 11 proc. šilumos.
Tiesa, tuomet kalbėta apie išties įspūdingas sumas – 450 mln.–1,2 mlrd. Lt ir siūlyta sutartį su „Dalkia“ pratęsti dar 20 metų.
Taip pat turės būti rekonstruota ir Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 3, dėl kurios konversijos į biokurą su Vyriausybe ir bendrove „Lietuvos energija“ šių metų spalio mėnesį buvo pasirašytas ketinimų protokolas.
Primename, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2010 metų lapkričio 24 dienos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), nuo 2016 m. sausio 1 d. dideliems kurą deginantiems įrenginiams įsigalios naujos, daug griežtesnės išmetamų į aplinkos orą teršalų ribinės vertės.
Tačiau, anot Vilniaus savivaldybės, nors nustatytas pereinamasis laikotarpis, Vilnius neatleidžiamas nuo prievolės laikytis Direktyvos 2010/75/ES nuostatų dėl teršalų, išmetamų iš atskirų kurą deginančių įrenginių, kuriems taikomas planas, taip pat kitų Europos Sąjungos aplinkosaugos teisės aktų.