„Europos Komisija pagal ES valstybės pagalbos taisykles patvirtino Lietuvos planus iš dalies pakeisti finansavimo mechanizmą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje nuomos išlaidoms padengti (...) Iš dalies pakeista priemonė tebėra suderinama su vidaus rinka“, – rašoma EK pranešime.
Energetikos ministerijos teigimu, EK sprendimas leis priimti tolesnius sprendimus dėl mokėjimų už SGD terminalą sumažinimo nuo 2020 metų po 23-25 mln. eurų kasmet.
Pernai gruodį Seimas priėmė sprendimą, kad Lietuva po 2024 metų užtikrins ilgalaikį SGD tiekimą įsigydama SGD laivą-saugyklą (dabartinį „Independence“ arba analogišką laivą). Tai leis terminalo veiklos sąnaudas išdėstyti ne per dešimt metų laivo-saugyklos nuomos laikotarpį, kaip yra dabar, bet tolygiai per visą numatomą terminalo veiklos laikotarpį iki 2044 metų.
„Šis Europos Komisijos sprendimas patvirtina mūsų ilgalaikės SGD strategijos pasirinkimą, kurioje SGD terminalas kaip alternatyvus gamtinių dujų šaltinis vaidina svarbią rolę tiek energetinio saugumo, tiek konkurencingos dujų kainos užtikrinimo prasme ir dabar, ir po 2024 metų“, – ministerijos pranešime sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Siekiant sumažinti SGD terminalo išlaikymo sąnaudas nuo 2020 metų sausio, iki to laiko dar turi būti priimti terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ sprendimai, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimai dėl gamtinių dujų tarifų nustatymo, o kartu ir Seimo sprendimai dėl valstybės garantijos.
Valstybės pagalbos priemonės SGD terminalo išpirkimui su EK bus derinamos antruoju etapu.
Terminalo išlaikymas turėtų atpigti pasiskolinus lėšų iš bankų ir 25-iems metams – iki 2044-ųjų – išdėliojus jo kaštus. Iki 148 mln. eurų „Klaipėdos naftos“ imama paskola bus skirta sumažinti SGD terminalo sąnaudas. Dar viena – 121-160 mln. eurų – paskola bus skirta SGD laivui 2024 metais įsigyti. Abiem paskoloms reikės valstybės garantijų.
„Siekdama sumažinti finansinę naštą vartotojams Lietuva dabar ketina dalį suskystintų gamtinių dujų priedo pakeisti paskola, kurią garantuoja Lietuvos valstybė. Valstybės garantija reikalinga 135,5 mln. eurų paskolai iš privačios finansų įstaigos gauti. Paskola bus skirta terminalo nuomos išlaidoms 2019-2024 metais padengti“, – ketvirtadienio pranešime teigia EK.
Kai kurie stebėtojai sako, kad tokie žingsniai tik nukels kaštus vėlesniam laikui ir ragina atidžiau įvertinti galimą dujų vartojimo mažėjimą.
Iki 2024 metų pabaigos pasibaigs laivo nuomos iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ sutartis.
Kaip jau skelbta, valstybės valdomos įmonės „Klaipėdos naftos“ akcininkė „Achemos grupė“ nesutaria su Energetikos ministerija dėl operatorės pertvarkos procedūrų, dėl to nusikėlė jau nuo šių metų liepos žadėtas SGD terminalo kaštų sumažinimas.
Liepą „Klaipėdos naftos“ akcininkai atidėjo sprendimus dėl SGD terminalo veiklos perleidimo antrinei bendrovei „SGD terminalas“. Smulkiajai akcininkei „Achemos grupė“ prieštaraujant pertvarkos modeliui ir pateikus pretenziją, birželio pabaigoje akcininkų susirinkimas neįvyko.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas liepos pradžioje po susitikimo su koncerno atstovais sakė, jog jį stebina „Achemos“ veiksmai, turint omenyje, kad būtent ji ir gautų didelę naudą dėl SGD dedamosios sumažinimo.
Rugpjūčio pradžioje „Achemos grupės“ valdybos pirmininko pavaduotojas Gintaras Balčiūnas BNS teigė, kad galimybės blokuoti „Klaipėdos naftos“ akcininkų sprendimų koncernas neturi, tačiau užsiminė apie galimybę juos skųsti.
„Achemos grupė“ norėtų nuo „Klaipėdos naftos“ atskirtoje bendrovėje, kurios pajamos sudarys apie 70 proc. visų „Klaipėdos naftos“ pajamų, valdyti 10,41 proc. akcijų – tai yra, tiek, kiek ji dabar valdo „Klaipėdos naftoje“.
