Europos Komisijos narė aptarė vieną aktualiausių šiuo metu Seime svarstomų klausimų – skalūnų dujų gavybos teisinį reglamentavimą. Ji pabrėžė, kad kiekviena ES valstybė narė gali pati spręsti, kokius energijos šaltinius – iškastinį ar branduolinį kurą, skalūnų dujas ar atsinaujinančius energijos išteklius – naudoti. Skalūnų dujos, jos teigimu, būtų geresnis pasirinkimas negu iškastinė anglis, tačiau gerokai blogesnis negu atsinaujinantys energijos ištekliai ar energijos efektyvumo didinimas. Lietuva čia turi didžiulį potencialą. Pagrindinė kliūtis plėtoti skalūnų pramonę yra didelis gyventojų tankis Europos šalyse. Be to, ekspertai yra informavę Europos Komisiją, kad skalūnų dujos niekada Europoje nekainuos taip pigiai kaip Jungtinėse Valstijose. K. Hedegard priminė, kad Europos Komisija dar šiais metais ketina parengti teisės aktą, kuriame būtų išdėstyti pagrindiniai reikalavimai (tarp jų ir aplinkosauginiai), kuriuos turės atitikti potencialūs investuotojai, prieš priimdami savo sprendimus. Tiek K. Hedegard, tiek Komisijos narys, atsakingas už aplinką, Janezas Potočnikas (Janez Potočnik) yra už privalomus įpareigojimus valstybėms narėms laikytis aukštų aplinkosaugos reikalavimų išgaunant skalūnus.
Į Aplinkos apsaugos komiteto narių klausimą dėl galimo subsidijų atsinaujinančiai energetikai suvienodinimo ES lygiu, Komisijos narė atsakė, kad šis pasiūlymas taip pat jau svarstomas ES institucijose, bet konkretūs sprendimai bus padaryti po 2020 metų, nes reikia atsižvelgti ir įvertinti kai kurių šalių pasiektą pažangą šioje srityje. Dėl atominės energetikos Komisijos narė sakė, kad tai taip pat šalių apsisprendimo reikalas, tačiau tokia valstybė kaip Danija, kuriai ji atstovauja, niekada nestatytų atominės elektrinės. Tačiau Danija, priešingai negu kai kurios kitos aukštų aplinkos apsaugos standartų besilaikančios ES valstybės narės, degina atliekas, žinoma, jas prieš tai surūšiuoja ir pagal galimybes perdirba. Danijoje nėra nė vieno komunalinių atliekų sąvartyno.
Komisijos narė kalbėjo ir apie vieną svarbiausių klimato politikos instrumentų ES – apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemą ir jos perspektyvas. Pasak K. Hedegard, iki šiol pasaulyje nėra išrasta geresnio klimato politikos instrumento. Europos Parlamentas prieš mėnesį balsavo prieš Europos Komisijos pasiūlymą „išimti“ iš ATL sistemos 900 milijonų leidimų ir grąžinti juos į sistemą atgal pasibaigus ekonomikos krizei. Tačiau dabar EP Aplinkos komitetas jau svarsto kompromisinį pasiūlymą, už kurį bus balsuojama kitą mėnesį, ir šis sprendimas bus priimtas jau Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai. Komisarė išreiškė viltį, kad EK sulauks Lietuvos vyriausybės ir parlamento palaikymo šiuo klausimu.
K. Hedegard informavo Komiteto narius apie projektą „Tau patinkantis pasaulis. Tavo mėgstamas klimatas“, dėl kurio ji šiomis dienomis vieši Vilniuje, ir jį, prieš atvykdama į Seimą, aptarė susitikime su visuomene.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pakvietė K. Hedegard į lapkričio mėnesį vyksiantį Aplinkos apsaugos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pirmininkų susitikimą „Makroregionines strategijos. Jų plėtrą ir perspektyvos“ ir jame perskaityti pranešimą. Šis susitikimas yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginių.
