„Tai – monopolijos Europos dujų rinkoje eros pabaiga. Monopolijos, kuri arba grasina didinti kainas, arba tiesiog užsuka dujų čiaupą“, – pabrėžė EP pramonės, energetikos ir tyrimų komiteto vadovas Jerzy Buzekas per trečiadienio debatus EP.
Pataisos numato, jog dujotiekių iš trečiųjų šalių pratęsimui bus taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir ES vidaus dujotiekiams.
Vieni pagrindinių reikalavimų – dujų teikėjai negali valdyti magistralinių vamzdynų, galimybė jais naudoti turi būti suteikta kitiems operatoriams, naudojimosi vamzdynais įkainiai turi būti nustatomi skaidriai.
Tai reiškia, kad „Nord Stream 2“ operatorė turės būti nepriklausoma nuo rusiškų dujų eksportuotojo „Gazprom“, o šio vamzdyno 50 proc. pralaidumo turės būti rezervuota kitų tiekėjų poreikiams.
Pataisos leidžia išimtis, tačiau tik Europos Komisijai joms pritarus.
„Pernelyg dažnai dujų tiekimas buvo naudojamas kaip politinio poveikio priemonė. Mes negalime „nusiginkluoti“ nešvarių planų akivaizdoje, bet galime „apsiginkluoti“ visišku teisės aiškumu bei įstatymų nuoseklumu. Būtent tai ir yra mūsų Energetinės sąjungos bei šios atnaujintos direktyvos esmė“, – pabrėžė J.Buzekas.
Jis akcentavo, kad ES dujų direktyvos priėmimas – tik pirmas žingsnis, o svarbiausia – jų įgyvendinimas, kurį turės užtikrinti EK bei ES Teisingumo Teismas, jei paaiškėtų, kad EK veiksmai nėra pakankamai efektyvūs.
„Europos Parlamentas pasilieka sau Europos teisės aktų įgyvendinimo kontrolės funkciją“, – pridūrė jis.
Rusijos planais, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas jau klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą. Tai leistų eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę ir padidinti „Gazprom“ dalį Europos dujų rinkoje.
Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ yra vienintelis projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas. Jo partneriai jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – kol kas yra tik finansavimo dalininkai bei būsimos naudos gavėjai.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukęs kai kurių ES narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema.