Praėjusią savaitę Rumunija persigalvojo: šalis nutarė, kad vienas iš skalūninių dujų ekspoatacijos būdų visgi gali būti naudojamas šalyje. Skalūnų Rytų Rumunijoje ieškos amerikiečių bendrovė „Chevron“.
Pirmadienį skalūnų dujoms pritarimą išreiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, nepaisant to, kad net ir dujų žvalgybai nepritaria kai kurie valdžios pareigūnai, aplinkosauginių institucijų atstovai.
Prieš tai Ukraina pasirašė susitarimą su įmone „Royal Dutch Shell“, kuri šalyje ieškos skalūnų.
Tokie procesai grasina „Gazprom“. Ši Rusijos dujų milžinė dominuoja Europoje. Energijos pardavimai Rytų Europai į Rusijos biudžetą atneša milijardus dolerių. Analitikai visgi perspėja, kad projektai dar ankstyvoje stadijoje, todėl, net jei ir bus išgaunamos dujos šiuose regionuose, tai bus dar negreitai.
Centrinė ir Rytų Europa gali turėti didžiausius skalūnų dujų rezervus visame žemyne. Tai skatina entuziazmą, kalbama, kad regionas galėtų pakartoti Šiaurės Amerikos skalūnų dujų revoliuciją.
Optimizmą mažina kai kurių šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos, priimti moratoriumai skalūnų dujų gavybai. Tokius moratoriumus daugiausia lėmė vietinių bendruomenių protestai.
„ExxonMobil“ pernai nutraukė skalūnų paieškas Lenkijoje. Kompanija pasitraukė po to, kai iš kai kurių gręžinių gautų rezultatų buvo prastesni, nei tikėtasi.
Tačiau politikai stengiasi judinti projektus tikėdamiesi mažesnių energijos išteklių kainų ir siekdami išsilaisvinti iš Rusijos gniaužtų.
„Rumunijos sprendimas gali pakeisti srovės kryptį ir suteikti Europos politikams daugiau pasitikėjimo teigiamai kalbėti apie skalūnų dujas, – sakė „HIS Energu“ konsultantas Kashas Burchettas. – Recesija Europoje gali lemti, kad moratoriumai šalyse bus atšaukti stebint, kaip skalūnų dujos Šiaurės Amerikoje sukūrė industrijos renesansą.“
Lietuva, kaip ir Ukraina, visas gamtines dujas gauna iš Rusijos. Šalis skundžiasi, kad už dujas moka daugiau nei kiti klientai Europoje. Tai lėmė, Europos Komisijos pradėtą „Gazprom“ tyrimą.
Lietuva dar labiau tapo priklausoma nuo Rusijos 2009 metais, kai buvo sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė.
Kai kurie geologai skaičiuoja, kad Lietuvoje skalūnų dujų užtektų 60 metų.
