Suomijos kapitalo bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta sakė, kad šiuo metu tvarkomi dokumentai reikalingi pradėti statybas šalia Kauno. „Tikimės gauti statybos leidimą spalį arba lapkritį, o kitais metais jau galėtume pradėti statyti elektrinę“, – vylėsi V.Žuta.
Investuos 160 mln. eurų
Pasak V.Žutos, atliekų deginimo jėgainė galėtų pradėti darbą 2017 m. pirmąjį ketvirtį: „Ji gamins 29,5 megavatų elektros ir 84 megavatų šilumos.“
Elektrinės veikimo laikotarpis – 35 metai. Ji dirbs visą parą, 7 dienas per savaitę.
„Fortum Heat Lietuva“ skelbia, kad per metus jėgainėje būtų sudeginama apie 160 tūkst. tonų gyventojų paliktų atliekų ir apie 40 tūkst. tonų – pramonės. Dabar Kauno regione per metus į sąvartyną išvežama 230 tūkst. tonų šiukšlių.
Jėgainė planuojama statyti 4,7 ha žemės sklype, Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, Kauno rajone..
Energijos gavybai bus naudojamos netinkamos perdirbti nepavojingos buitinės ir pramoninės atliekos, biokuras ir durpės. Į jėgainės statybą žadama investuoti apie 160 mln. eurų.
Žada pigesnę šilumą
V.Žutos teigimu, Klaipėdoje veikianti panaši atliekų deginimo įmonė jau sumažino šilumos kainą uostamiesčiui trečdaliu: „Mes galėsime tiekti apie 33 proc. Kaunui reikalingos šilumos. Mieste atsirastų reali konkurencija, kuri gali sumažinti šildymo kainas iki 30 proc.“
Šiuo metu pagrindinis šilumos tiekėjas Kaune yra Kauno termofikacinė elektrinė, tiekianti apie 80 proc. reikalingos šilumos.
Kaune ir Kauno rajone dar veikia 6 nauji savivaldybės įmonės „Kauno energija" šilumos gamybos įrenginiai ir 4 naujos nepriklausomų šilumos gamintojų pastatytos šilumos gamybos jėgainės. Bendrai šios mažosios elektrinės turi 131,7 megavatų šilumos gamybos galią.
Kaunui žiemą vidutiniškai reikia 400 megavatų šilumos.
Gyventojai priešinasi iš paskutiniųjų
Bendrovė surengė išvyką į uostamiestį netoli nuo būsimos elektrinės gyvenantiems Kauno rajono ir miesto žmonėms.
„Jiems parodėme Klaipėdoje veikiančią jėgainę, žmonės įsitikino, kad jose įrengti filtravimo įrenginiai efektyviai valo dūmus, į aplinką išskiriama mažiau teršalų nei leistina norma. Tokioms elektrinėms taikomi daug griežtesni reikalavimai nei biokuro jėgainėms. Aišku, yra skeptikų, kurie negirdi mūsų argumentų“, – kalbėjo V.Žuta.
Karmėlavos bendruomenės centro „Židinys“ pirmininkas Raimundas Jokimčius tvirtino, kad „Fortum Heat Lietuva“ vadovo pažadai visiškai neguodžia netoli LES esančių Ramučių, Karmėlavos, Amalių bendruomenių.
Karmėlavos bendruomenės centro „Židinys“ pirmininkas Raimundas Jokimčius tvirtino, kad „Fortum Heat Lietuva“ vadovo pažadai neguodžia netoli LEZ esančių Ramučių, Karmėlavos, Amalių gyvenviečių bendruomenių.
„Viskas daroma nepaisant mūsų interesų. Jau ir taip šis regionas virto pramoniniu mazgu: kyla gamyklos, veikia oro uostas, sunkvežimiai važiuoja per Karmėlavą, nors seniai žadama nutiesti aplinkelį“, – gyventojų rūpesčius vardijo pirmininkas.
Jis sakė, kad žmones piktina valdžios elgesys. „Keičiama teritorijų paskirtis, kuri naudinga gamyklų, jėgainės statytojams. Įleidome kiaules į bažnyčią ir jos dergia ant altoriaus“, – be užuolankų rėžė R.Jokimčius.
Sklypai nuvertėjo
Ramučių seniūnaitė Vesta Steiblienė sakė, kad priešindamiesi atliekų deginimo elektrinės statybai gyventojai susibūrė į asociaciją „Mūsų teisė“.
„Ramučių ir Amalių gyventojai pateikė ieškinius, kuriais skundžiamas Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas pritarti atliekų deginimo jėgainės poveikio aplinkai ataskaitai. Joje neįvertintos Vyriausybės energetikos strategijos gairės, kad didelės jėgainės yra valstybinės reikšmės objektai ir valstybė juos valdančiuose įmonėse turi turėti 51 proc. akcijų. O čia to nepaisoma, viskas atiduota privačiam kapitalui ir dar suteikiant jam daug lengvatų“, – teigė V. Steiblienė.
Ji minėjo, kad dar vienas ieškinys nagrinėjamas teisme dėl žemės sklypo, kur turi iškilti jėgainė, įteisinimo procedūrų.
Pasak V.Steiblienės, Ramučiai ir taip jau nukentėjo nuo LEZ plėtros. „Ten žadėta statyti logistikos įmones, viešbučius, rekreacinius objektus, o dabar teritorija virto pramonine, dėl to labai nuvertėjo gyventojų nekilnojamasis turtas“, – apgailestavo ji.
R.Jokimčius sakė, kad anksčiau Ramučiuose aras kanavo net 20 tūkst. litų ir tai buvo viena geidžiamiausių gyventi iš šalia Kauno esančių gyvenviečių, o dabar viskas pasikeitė.
