Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 10 19 /14:33

G.Nausėda: dėl Astravo AE saugumo būtina toliau spausti Minską

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad būtina toliau spausti Minską, kad būtų užtikrintas Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas.
Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė / „Scanpix“/AP nuotr.

„Esame ne tik Baltarusijos režimo diriguojamos hibridinės atakos smaigalyje, bet ir gyvename šalia pasienyje pastatytos nesaugios Astravo atominės elektrinės. Spaudimas režimui laikytis tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų, neturi sumažėti“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos vadovu Adžejumi Duda Vilniuje antradienį kalbėjo G.Nausėda.

„Dėkojame Lenkijai už paramą dėl Astravo atominės elektros bei joje pagamintos elektros nepirkimo“, – pridūrė šalies prezidentas.

G. Nausėda su A.Duda teigia aptaręs ir bendrus energetikos bei transporto projektus, „kuriuose viskas klostosi labai ir labai gerai“.

„Pati Lietuvos ir Lenkijos geografinė kaimynystė suponuoja tai, kad turime ir dalintis, ir rūpintis bendra infrastruktūra. Manau, galime pasidžiaugti, kad iki šiol mums pavyko sėkmingai tai daryti ir tikiuosi, kad sėkmės istorijų ateityje tiktai daugės“, – sakė prezidentas.

Jo vertinimu, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su žemynine Europa reikėtų stengtis užbaigti kuo greičiau.

„Baltijos valstybių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais yra prioritetinis Lietuvos tikslas. Svarbu užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas vėliausiai iki 2025 metų. Žinoma, geriau būtų įgyvendinti jį anksčiau, todėl darysime viską, kad šį tikslą pasiektume“, – kalbėjo prezidentas.

Tarp aptartų energetikos projektų yra ir jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje.

„Tai yra kita perspektyvi mūsų šalių bendradarbiavimo tema. Žvelgdami į priekį, turime kartu įvertinti, kokias bendradarbiavimo galimybes galime pasitelkti plėtodami jūrų vėjo parkus ir su tuo susijusias investicijas į vietoje kuriamas vertės grandines. Tikimės, kad mūsų vyriausybės sėkmingai judės šiuo keliu ir įgyvendins šiuos projektus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot jo, tikintis europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ pastatyti iki 2026 metų, abi valstybės tam dės visas pastangas.

A.Duda sakė, kad energetikos, transporto infrastruktūros plėtra yra labai svarbi.

„Kalbėjau apie dujų diversifikavimo klausimus, apie dujotiekį iš Norvegijos pusiasalio, kad didintume savo diversifikacijos galimybes, kalbėjau apie mūsų terminalo išplėtimą Svinouiscyje“, – sakė A.Duda.

Trys Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija šiuo metu veikia posovietiniame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizuotis su Europa Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų pabaigos.

Pasibaigus šiam procesui turėtų nelikti ir elektros linijų tarp Baltarusijos ir Lietuvos, pastarajai kritikuojant kaimyninėje šalyje pastatytą Astravo elektrinę ir dedant pastangas blokuoti jos patekimą į Baltijos šalių rinką. Minskas savo ruožtu atmeta priekaištus dėl jėgainės saugumo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais