Astravo elektrinės pirmasis reaktorius turėtų visiškai pradėti veikti kitąmet, žada Baltarusijos valdžia, tačiau rezervo šaltinio kaimyninė valstybė iki šiol neturi.
Toks rezervas reikalingas tuo atveju, jeigu dėl gedimų ar kitų kliūčių Astravo jėgainė kurį laiką negamintų elektros, o Baltarusijai tektų padengti energijos trūkumą.
Lietuva yra informavusi Baltarusiją, kad neleis Kruonio HAE, balansuojančios elektros gamybą ir suvartojimą, naudoti kaip rezervo.
Visgi, dėl kokių nors priežasčių Astravo AE nustojus gaminti elektrą, jeigu kiltų vadinamojo „blackout'o“ (visiško energetinės sistemos atjungimo) ar avarijos grėsmė, Kruonis galėtų būti panaudotas, pareiškė G.Nausėda. Tiesa, tai kainuotų itin brangiai, pridūrė jis.
„Jeigu „blackout'o“ arba kitų ekstremalių situacijų, aplinkybių vedami mes padėtumėme mūsų kaimyninei valstybei išvengti avarijų arba vadinamojo „blackout'o“, tai būtų išstatytos sąskaitos, kurios būtų skaičiuojamos daugeliu milijonų.
Tai garantuotų sistemos saugumą, bet už tokią paslaugą ekstremaliomis aplinkybėmis sumokėti tektų labai brangiai“, – Kruonio elektrinėje sakė prezidentas.
Visgi jis pabrėžė Kruonyje gavęs „visus patikinimus, kad tiek technine, tiek teisine to žodžio prasme šis objektas nebus naudojamas kaip Astravo atominės elektrinės rezervas“.
„Tai reiškia tik viena, kad Astravo statytojai turės rūpintis rezervo paieškomis kitur“, – kalbėjo G.Nausėda.
Visą Baltarusijos energetikos sistemą valdanti „Belenergo“ teigia, kad šalis dabar bando integruoti Astravo elektrinę į bendrą elektros sistemą, todėl čia statomos rezervinės jėgainės. Tačiau statybos vėluoja.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, paprašytas detaliau paaiškinti prezidento pasisakymą dėl Kruonio panaudojimo nesklandumų Astravo AE atveju, teigė, jog tokiam scenarijui yra pasirengta, bet jis tik teorinis.
„Pačiu kritiškiausiu atveju yra parengti mūsų sistemos operatoriaus planai, kaip tada turi būti elgiamasi. Na ir, be abejo, galima neatmesti tokios galimybės, bet tokia galimybė turbūt būtų vienkartinė, ir bet kokiu atveju po to jau tokia situacija nepasikartotų.
Tai mes kalbame apie teorinę galimybę, kuri galbūt turėtų būti“, – kalbėjo ministras.
Derybos dėl metodikos
Ruošiantis Astravo AE paleidimui, Baltijos šalys derasi dėl naujos elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos. Ji aktuali Lietuvai siekiant neįsileisti į savo rinką šios jėgainės pagaminamos elektros ir neleisti naudoti šalies infrastruktūros prekybai šia energija.
Lietuva siekia įtikinti Latviją ir Estiją nepirkti Astravo AE elektros, tačiau su tuo nesutinka Ryga. Pastaruoju metu į derybas dėl metodikos aktyviau įsitraukė Europos Komisija, taip tikimasi pasiekti kompromisą derybose.
Normaliai paleisti pirmąjį Astravo reaktorių Baltarusijos pareigūnai planuoja kitąmet. G.Nausėda teigė, kad susitarti dėl naujos metodikos galutinės datos nėra.
„Tikrai mes nestatysime sau kokių nors sportinių tikslų, kad turime prabėgti 100 metrų per kažkiek sekundžių. Svarbiausias yra susitarimo turinys“, – sakė prezidentas.
Lietuvoje susitarimas su kitomis Baltijos šalimis kelia ginčus todėl, kad nesutariama, kaip geriausiai užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į šalį.
Birželio pradžioje Lietuvoje buvo paviešintas susitarimo variantas, kuriuo baltarusiškai elektrai atsekti būtų numatyta elektros kilmės garantijų sertifikatai, taip pat įvestas papildomas tarifas energijai iš trečiųjų šalių.
Nepritariantieji tokiam susitarimui teigė, kad jis neužkirs kelio baltarusiškai elektrai patekti į Lietuvą.
Lietuva nuo pat elektrinės statybų pradžios yra didžiausia šios jėgainės kritikė. Ji priekaištauja Minskui, kad elektrinė statoma nesaugiai.
Prezidentas G.Nausėda Kruonyje sakė, kad šiuo metu nemato „jokių prielaidų Astravo atominei elektrinei dirbti saugiai“, o jos paleidimas dirbtinai skubinamas.
Baltijos šalys šiuo metu įgyvendina elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa projektą, jis turėtų būti baigtas 2025 metais. Tai leis joms atsijungti nuo vadinamojo BRELL energetinio žiedo, kuriam priklauso Lietuva, Latvija, Estija, Baltarusija ir Rusija.
G.Nausėda sakė, kad sinchronizacija sumažins Astravo AE atsiperkamumą, o tai gali sukelti Baltarusijai finansinių problemų.
Astravo atominė elektrinė statoma per kelias dešimtis kilometrų nuo Lietuvos sienos su Baltarusija.
