„Turime imtis visų veiksmų, kad pagreitintume sinchronizavimą. Baltijos šalys turi ryžtingai nutraukti paskutinius ryšius su Rusija ir panaikinti galimybes mus šantažuoti“, – žurnalistams Rygoje sakė Lietuvos vadovas.
„Atėjo laikas bendram politiniam sprendimui 2024-uosius nustatyti kaip energetinės laisvės datą“, – pridūrė jis.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys yra numačiusios prisijungti 2025 metų pabaigoje, tačiau Lietuva siekia, jog taip būtų padaryta dar 2024-ųjų vasarį.
-
V.Vyšniauską „persona non grata“ paskelbęs J.Sakalauskas – apie šantažą ir įtartiną sutapimą
-
Lietuvos bankas ir kitąmet prognozuoja spartų palūkanų normų augimą
-
Mūšiai dėl Bachmuto: vaizdo įraše – kaip ukrainiečiai išstumia rusus iš rytinio pakraščio
-
Komisija leido VSAT pasirašyti tvoros su Baltarusija baigimo sutartį su „Epso-G“
-
ES pasiekė susitarimą dėl 180 eurų dujų kainų „lubų“
„Tai yra techniškai įmanoma“, – sakė G.Nausėda.
Latvijos ir Estijos vadovai savo ruožtu teigė, kad politinių prieštaravimų dėl ankstesnio atsijungimo nėra, tačiau tam įtakos turi techniniai proceso aspektai.
„Turime absoliutų politinį susitarimą, kad turėtume tai padaryti kuo greičiau. Patikrinsime savo technines galimybes atsijungti nuo rusiško tinklo. Tai tik techninis, o ne politinis klausimas“, – sakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas.
Jam antrino ir Estijos kolega Alaras Karisas, sakydamas, kad politinių kliuvinių desinchronizacijai nėra.
„Yra tam tikrų techninių klausimų, mūsų analitikai vykdo analizę. Jei yra galimybė tai padaryti anksčiau, mes tą padarysime. Bet jei Rusija tai padarys vienašališkai, mes taip pat esame tam pasiruošę. Mes išgyvensime“, – kalbėjo Estijos vadovas.
