Šalies vadovas siūlo priimti teisės aktus, kurie leistų sutrumpinti teisines procedūras, o projekto koordinavimą reguliariai prižiūrėti premjero vadovaujamai vyriausybinei komisijai.
„Vienas iš būdų paspartinti darbus – ir mes į tai orientuosimės – priimti teisės aktus, kurie leistų sutrumpinti įvairių procedūrinių, teisinių, biurokratinių sprendimų priėmimą, kai įgyvendinami strateginiai, nacionalinės reikšmės projektai“, – sakė G.Nausėda Prezidentūroje surengtoje diskusijoje.
„Be to, prisimenant gerąjį suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo pavyzdį, sinchronizacijos klausimų sprendimą reikia perkelti į ministro pirmininko vadovaujamos vyriausybinės komisijos lygmenį“, – kalbėjo prezidentas.
Jo teigimu, kassavaitiniai susitikimai bei ministro pirmininko asmeninis dėmesys „saugotų nuo biurokratinių trikdžių ir užtikrintų savalaikį projekto įgyvendinimą“.
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai yra patvirtinę darbų kalendorių, kad sinchronizacija turi būti įgyvendinta vėliausiai iki 2025 metų, o EK dalyvaus derybose su Rusija ir Baltarusija, siekiant sklandaus atsijungimo.
Jame taip pat numatyta nutiesti papildomą povandeninį elektros kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“.
G.Nausėda penktadienį pareiškė, kad su šio kabelio tiesimu susiję pirkimai turi būti pradėti jau kitais metais.
Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją.
Prezidentas penktadienį pabrėžė, kad Baltarusijoje, netoli Lietuvos sienos, statoma Astravo atominė elektrinė (AE) yra viena didžiausių Lietuvos nacionalinio saugumo problemų.
„Todėl turime sutelkti visas jėgas ir pastangas šalies viduje ir tarptautinėje bendruomenėje bei apsaugoti Lietuvos gyventojus (...) Tai yra visų Lietuvos politikų, institucijų ir pareigūnų pareiga“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, principinė Lietuvos pozicija lieka nepakitusi – nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagamintai elektrai Lietuvos rinkoje vietos nėra ir nebus.
G.Nausėda priminė savo iniciatyvas griežtinti elektros importo kontrolę.
„Toliau kelsiu branduolinės saugos ir aplinkosaugos problemas į viešumą, reikalaudamas tarptautinės atsakomybės. Matau labai aiškią užduotį ir Vyriausybei – išaiškinti mūsų poziciją tarptautinei bendruomenei, pirmiausia Europos Komisijai bei regioniniams partneriams“, – sakė G. Nausėda.
Seimas šią savaitę priėmė svarstyti prezidento siūlymus, kaip į Lietuvą neįsileisti Astravo AE pagamintos elektros.
Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo pataisos numato, kad įmonės negaus leidimų elektros importui iš Baltarusijos, be to, strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai nustačius, kad importuotojas kelia grėsmę šalies saugumui, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba stabdys jo leidimą.
Seimas yra priėmęs įstatymą, draudžiantį pirkti elektrą iš nesaugių jėgainių.
Įvertindami Lietuvos pastangas kai kurie kritikai sako, kad elektra į bendrą rinką gali patekti per kaimynines Latviją ir Rusiją.
Baltarusija atmeta Lietuvos priekaištus, kad statoma elektrinė yra nesaugi.