„Tam reikalingi techniniai sprendimai, kuriuos tikrai yra politinė valia įgyvendinti, ir netrukus mes apie tai kalbėsime taip pat ir Lietuvoje įvyksiančiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje ir šitus klausimus aptarsime“, – bendroje spaudos konferencijoje po susitikimo su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid trečiadienį kalbėjo Gitanas Nausėda.
„Labai didelį dėmesį mūsų susitikime skyrėme elektros energijos iš nesaugios atominės elektrinės Baltarusijoje patekimo į Baltijos šalių rinką užkardymui. Kadangi šiandien tikrai reikia efektyvių, realių priemonių, kad šita elektra į mūsų rinką ir kontinentinės Europos rinką nepatektų“, – kalbėjo prezidentas.
Jis teigė, kad baltarusiška elektra per Latviją patenka į Baltijos šalių rinką. Prezidento teigimu, būtina imtis priemonių jos užkardymui, kad Lietuva nepažeidinėtų jos priimto „antiastravinio“ įstatymo“.
„Tikrai nespėliosiu – yra netiesioginio pobūdžio įrodymai, kad tokia elektra patenka, todėl mes turime imtis priemonių, kad ji nepatektų“, – sakė prezidentas.
Komentuodamas Vyriausybės komisijai antradienį pristatytą naują trišalės prekybos elektra metodikos projektą, kurį ketinama siūlyti Latvijai ir Estijai, prezidentas pažymėjo, kad būtinas bendras trijų valstybių sutarimas šiuo klausimu.
„Metodikos veikia tiktai tada, kai yra bendras visų valstybių sutarimas, priešingu atveju jos netenka galios. Todėl dėl šito klausimo mes dar turėsime tartis su savo partneriais“, – sakė šalies vadovas.
Estijos prezidentė K.Kaljulaid kelis kartus pakartojo, kad jos šalis tiesiogiai elektros iš Rusijos neperka, tačiau šalies rinkoje rusiškos elektros yra.
„Estija yra prisijungusi prie BRELL sistemos per devynias linijas, iš jų nė viena nėra prekiaujanti linija – Estija nė per vieną liniją neperka elektros energijos iš Rusijos. Tai nereiškia, kad Estijos rinkoje nebūtų rusiškos energijos. Didžiausia dalis tokios energijos ateina iš šiaurės į „NordPool“ rinką“, – sakė Estijos vadovė.
„Ir tikrai tam tikra dalis mūsų naudojamos energijos yra kilusi iš Rusijos. Kokia tai dalis, mes negalime įvertinti“, – komentavo ji.
Pasak Estijos prezidentės, būtina kuo skubiau apmokestinti elektrą iš trečiųjų šalių, kur energija gaminama taršiose elektrinėse ir kurios turi konkurencinį pranašumą, palyginti su Europos Sąjungos gamintojais.
„Dirbame tam, kad Europos Sąjunga kuo greičiau apmokestintų elektros prekybą per sienas dėl to, kad dėl aukštos CO2 kainos Europa yra sumažinusi savo energijos gamybą ir mes dabar nematome, kad vietoj to ateitų žalioji energija“, – aiškino prezidentė.
Ji viliasi, jog Baltijos šalys sėkmingai pasuks energetikos žalinimo keliu. K.Kaljulaid kartu pabrėžė, kad trečiųjų šalių elektros importo problema bus išspręsta trims valstybėms sinchronizavus tinklus su žemynine Europa.
Tikrai turiu daug vilties, kad žaliasis posūkis Baltijos ir Šiaurės šalyse įvyks.
„Tikrai turiu daug vilties, kad žaliasis posūkis Baltijos ir Šiaurės šalyse įvyks ir tikrai mes turime įdėti didelį indėlį, kad duotume investuotojams tikrumą, jog žalieji sprendimai mūsų rinkoje veiks. Kai sinchronizuosime savo tinklus su Europos tinklais, problema bus išspręsta ir nebeturėsime jau to klausimo. Kaip jau sakiau, Estija neturi elektros importo iš Rusijos“, – sakė Estijos prezidentė.
Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį teigė, kad Lietuva tikisi iki birželio pabaigos susitarti su Latvija ir Estija dėl Astravo elektros blokados. Kitu atveju Lietuva turi planą B.
Jis pasiūlė naują prekybos su Rusija metodiką, pagal kurią elektra prekybai iš Rusijos galėtų patekti tik per fizinius Latvijos ir Estijos pjūvius, o fiziniu srautu, tekančiu per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, nebūtų prekiaujama.
D.Kreivys, remdamasis elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, yra sakęs, kad Lietuva per Latviją perka Astravo AE pagamintą elektrą ir už ją per metus sumokės apie 120 mln. eurų, jei prekyba tarp Rusijos ir Latvijos toliau vyks tokia pat apimtimi.
Lietuva teigia, kad pernai trijų Baltijos šalių parengta, tačiau tik Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio baltarusiškai elektros patekti į Baltijos šalis. Todėl Lietuva jos nepatvirtino ir siūlo naują, visoms šalims priimtiną metodiką.
