Taip jis kalbėjo šeštadienį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ atliekant šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą.
„Aš įsivaizduoju, be jokios abejonės, idealią sinchronizaciją, kuomet mes visi sinchronizuojamės su kontinentine Europa, neišskiriant nei vieno – Lietuva, Latvija ir Estija. Tikiuosi, kad mes šitos politikos, šitos strategijos ir toliau laikysimės, o visus klausimus spręsime bėgyje“, – žurnalistams Šakių rajone šeštadienį sakė G.Nausėda.
„Aš nenoriu svarstyti, kas būtų, jeigu būtų. Manau, kad visi padarysime tai (pasitrauksime iš BRELL sutarties – BNS) kartu, kuomet ateis tinkamas metas ir kuomet būsime pasirengę“, – kalbėjo šalies vadovas, atsakydamas į klausimą, ar remtų vienašališką Lietuvos pasitraukimą iš BRELL sutarties.
Lietuvos pareigūnai teigė siekę, kad prie šeštadienį vykstančio šalies izoliuoto darbo bandymo prisijungtų ir latviai bei estai, tačiau pastarųjų perdavimo sistemų operatorės motyvuodamos techniniu nepasirengimu nusprendė jame nedalyvauti.
Pasak energetikos ekspertų, tai, kad šeštadienį vykstantį izoliuoto darbo bandymą Lietuva rengia viena, rodo Baltijos šalių nesutarimus energetikoje.
Kalbėdamas apie Latvijos ir Estijos sprendimą neprisijungti prie Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymo, G.Nausėda siūlė nedaryti „skubotų politinių išvadų“.
„Taip, yra ir tam tikrų techninių klausimų, kurie galbūt neleido prisijungti mūsų kaimynams, partneriams šiame etape“, – teigė šalies vadovas.
„Svarbu pažymėti, kad šis testavimas vyksta sėkmingai, viskas vyksta pagal planą, ir manau, kad tai yra labai didelis ir geras žingsnis į priekį link sinchronizacijos“, – pridūrė jis.
Lietuvos pareigūnai patvirtina, kad pavykus izoliuoto darbo bandymui šalis svarstys 2024 metų vasarį pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais, o tai, anot šalies pareigūnų, gali kliudyti paankstintos sinchronizacijos planams.
Sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais Lietuva siekia užbaigti 2024 metais, tačiau Latvija ir Estija nori laikytis anksčiau pasiektų susitarimų susijungti su Europa 2025 metais.