Anot jungties „NordBalt“ projektą įgyvendinančio Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinio direktoriaus Virgilijaus Poderio, įtikinėjimas, kad tokia jungtis būtina, derėjimasis su ES, leidimų gavimas, susitarimas su gyventojais dėl servituto, užtruko daugiau nei septynerius metus. Statybos turėtų trukti iki 2015-ųjų.
Dar prieš pradedant vykdyti kabelio klojimą sausumoje ir jūroje, šią vasarą ir rudenį bus atlikti parengiamieji statybos darbai – nuo Kuršių marių iki Baltijos jūros bus įrengtas laikinas kelias, skirtas pravažiuoti sunkiasvorei technikai, ateinantį pavasarį klosiančiai elektros kabelį. Šį rudenį taip pat bus atlikti horizontaliojo gręžimo darbai Kuršių nerijoje bei po Kuršių marių dugnu.
Anot V.Poderio, kabelis eis po Kuršių nerijos žeme, todėl jokios įtakos landšaftui nepadarys.
Su gyventojais dar bylinėjasi
„Litgrid“ dėl servituto teisės teko susiderėti su 500 Klaipėdos ir Telšių regiono gyventojų. Iki Kiškėnų pastotės kabelis drieksis po žeme, nuo Kiškėnų iki Telšių – oru.
Kompensacijos gyventojams, anot V.Poderio, paskaičiuotos pagal formulę, patvirtintą Vyriausybės. Kompensaciją, kuriai iš viso skirta beveik 5 mln. Lt, gyventojai gali gauti išsyk, arba per dalimis.
Tačiau dalis gyventojų nesutiko su paskaičiavimais ir iki šiol bylinėjasi su bendrove. „Priežasčių yra įvairių. Yra besibaiminančių, kad tai nesveika, kad nežinia kokią įtaką turi elektromagnetinės bangos“, – teigė pašnekovas.
Anot Klaipėdos rajono mero Vaclovo Dačkausko, šiuo metu rajone numatomi keli svarbūs projektai. Be elektros jungties, su gyventojais tariamasi ir dėl dujotiekio, kuriuo dujos eis iš planuojamo SGD terminalo.
Šiuo metu vyksta Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija. Joje 2014 m. pradžioje bus pradėta svarbiausio „NordBalt“ įrenginio – nuolatinės srovės keitiklio statyba. Prie šio keitiklio prijungtas aukštos įtampos kabelis bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu iki Nybro pastotės Švedijoje.
Kaina – 2 mlrd. Lt
„NordBalt“ projektas turės didelės reikšmės sujungiant Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros tinklus ir prisidės užtikrinant elektros tiekimo saugumą tiek Švedijoje, tiek Baltijos šalyse.
Šiuo metu Lietuva beveik 62 proc. suvartojamos elektros energijos importuoja ir yra labiausiai nuo užsienio tiekėjų priklausoma Europos Sąjungos šalis. Šiuo metu Lietuvai daugiausia elektros energijos tiekia Rusija ir Estija. Naujas šaltinis padėtų pirkti elektros energiją už konkurencingesnę kainą. Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis yra vienas iš strateginių Lietuvos energetikos projektų.
„NordBalt“ jungtis bus tiesiama per pajūrio juostos dalį Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Jungtį sudarys du greta pakloti kabeliai, iš viso jo bus pagaminta 900 km. Kabelio skersmuo – beveik 12 cm.
Jau atlikti tiriamieji jūros dugno darbai. Narai peržiūrėjo, kad trasoje nebūtų po karo likusių sprogmenų, inkarų, laivo nuolaužų, tinklų. Skaičiuojama, kad laivai, tiesdami kabelius, Baltijos jūrą turės perplaukti šešis kartus.
Kabelį jungčiai už 932 mln. Lt gamina ir sumontuos Švedijos bendrovė ABB.
„NordBalt“ jungtis tieks apie 700 MW elektros srovę. Paskaičiuota, kad vidurvasario naktį momentinis elektros energijos suvartojimas siekia apie 750 MW.
 |
| Litgrid nuotr./NordBalt laivas |
