Apie tai antradienį rašo „Deutsche Welle“ ir „Politico“, remdamiesi Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2“ vykdomojo direktoriaus Matthiaso Warnigo laišku EK pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junckeriui).
Anot leidinių, pagrindinis šiame laiške pateiktas argumentas – atnaujintos ES dujų direktyvos, kuri yra ES Trečiojo energetikos paketo dalis, pritaikymas „Nord Stream 2“ projektui, pradėtam įgyvendinti gerokai anksčiau nei šios pataisos buvo priimtos, prieštarautų Energetikos chartijai – tarptautiniam dokumentui, pasirašytam 1994 metais ir vienijančiam 56 valstybes.
„Nord Stream 2“, kuriuo dujos iš Rusijos į Vokietiją būtų pumpuojamos per Baltijos jūrą, gerokai palengvintų Europos apsirūpinimo dujomis galimybes bei sumažintų jų kainą“, – „Politico“ cituoja M.Warnigą.
Europos Sąjungos Taryba prieš savaitę patvirtino ES dujų direktyvos pataisas, kurioms Europos Parlamentas pritarė šio mėnesio pradžioje. Skelbta, kad jos bus pritaikytos ir per Baltijos jūrą iki Vokietijos tiesiamam naujam Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“.
Šios pataisos apima keturis pagrindinius Rusijos planus dėl šio projekto sujaukiančius reikalavimus: magistralinius dujotiekius negali valdyti su dujų tiekėju susijusi įmonė, turi būti sukurta galimybė kitiems tiekėjams naudotis tokiu dujotiekiu, užtikrinti konkurencingi dujų transportavimo tarifai, kuriuos nustatytų ES rinkos reguliuotojas, dujotiekio veikimas turi būti skaidrus, ypač tiekimo saugumo požiūriu.
„Gazprom“ partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės ir būsimos naudos gavėjos, bet nėra bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkės.
