„Linde“ – vienas iš potencialių technologinės licencijos davėjų mūsų „Baltic LNG“ projektui. Tačiau neatmetama ir „Shell“ technologijos panaudojimo galimybė. (...) Viską apspręs derybos“, – pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Vitalijus Markelovas.
Vos prieš du mėnesius „Gazprom“ skelbė, kad gamtinių dujų skystinimo gamykla Rusijos Ust Lugos uoste Suomijos įlankos pakrantėje bus pastatyta pagal Rusijos technologijas.
Balandžio pradžioje „Royal Dutch Shell“ pranešė, jog traukiasi iš „Baltic LNG“ projekto. Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos energetikos milžinė skelbė, jog žengti tokį žingsnį ją paskatino „Gazprom“ apsisprendimas finansine partnere šiame projekte pasirinkti Rusijos privataus kapitalo Rusijos bendrovę „RusGazDobyča“.
Per „Gazprom“ bendradarbiavimo su „Royal Dutch Shell“ dėl „Baltic LNG“ projekto laikotarpį jo įgyvendinimo terminai buvo atidėti tris kartus. Iš pradžių planuota, kad gamykla pagal „Shell“ technologiją pradės veikti 2020 metais, o paskutinis oficialiai skelbtas terminas buvo 2022-2023 metai.
„Gazprom“ pranešime apie susitarimą su „RusGazDobyča“ buvo patikslinti planuojami gamyklos pajėgumai, dar metams atidėtas projekto užbaigimas. Gamykla kasmet perdirbs 45 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, pagamins 13 mln. SGD, iki 4 mln. tonų etano ir daugiau kaip 2,2 mln. tonų suskystintų angliavandenilių dujų. Pirmoji gamybos linija turėtų pradėti veikti 2023-ųjų antrąjį pusmetį, antroji – iki 2024 metų pabaigos.