Investicinio banko „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas Vaidotas Rūkas mano, kad po šio susitikimo realių rezultatų tikėtis neverta, nors ir sako, kad prielaidų Lietuvai išsiderėti mažesnę dujų kainą yra, penktadienį rašo dienraštis.
„Neaišku, kokios pozicijos valdžia laikosi. Ar ieškinį arbitraže galima aukoti dėl susitarimo ir mažesnių kainų, ar darome skaidriai – kaip kitos valstybės? Sprendžiant iš pastarųjų arbitražo teismo sprendimų, “Gazprom„ labiau apsimoka iš anksto susitarti, negu laukti sprendimo. Pastaruoju metu mažiausiai trijose bylose arbitražo teismas priėmė sprendimą ne “Gazprom„ naudai“, – teigė analitikas.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad tarptautinė aplinka deryboms palanki, jis sako, kad vienas stipresnių Lietuvos argumentų galėtų būti tas, kad mokame politinę dujų kainą, kuri yra didesnė nei aplinkinėms valstybėms.
Tuo tarpu trečios pagal importuojamų gamtinių dujų kiekį bendrovės „Dujotekana“ prezidentas Vladimiras Orechovas įsitikinęs, kad Lietuvos derybų pozicija yra silpna.
Nepriklausomas konsultantas ir buvęs energetikos viceministras Romas Švedas dienraščiui „Verslo žinioms“ irgi tvirtino, kad susitarti dėl palankesnių Lietuvai tiekiamų dujų kainų gali būti sudėtinga: „Parduodamų dujų kainą nustato „Gazprom“, ar kaina priimtina, sprendžia bendrovės „Lietuvos dujos“ ir „Dujotekana“ – du stambiausi dujų tiekėjai, kurių valdymo institucijose Lietuvos Vyriausybė turi simbolinę įtaką arba išvis neturi jokios“.
Jis dėl to daro išvadą, kad Lietuva dėl mažesnės dujų kainos neturi galimybių derėtis, nebent gali prašyti ją sumažinti. Greičiausiai įsiveldama į diskusiją dėl nuolaidų kitais principiniais „Gazprom“ veiklos Lietuvos rinkoje klausimais.