Todėl, pasak jo, Lietuva negali tikėtis komercinės skalūnų dujų gavybos.
„Mes vartojome visame pasaulyje žinomą terminą shalegas, taip apibūdinami netradicinių angliavandenilių ištekliai. Tai gali reikšti visas angliavandenilių fazes – dujas, naftą arba kondensatą. Lietuvoje šios uolienos slūgso nelabai giliai – maždaug 1,8–1,9 tūkst. metrų gylyje, o ten negali būti pakankamai aukšto slėgio ir temperatūros, kad organinė medžiaga virstų dujomis. Ji čia transformavosi į skystąją fazę, ją galima vadinti skalūnų nafta. Matyt, mums dar prieš porą metų reikėjo sukonkretinti sąvokas ir terminus. Lenkijoje šios uolienos slūgso 3–4 km gylyje, ten slėgis ir temperatūra didesni, todėl skystis jau yra virtęs dujomis“, – interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sakė J.Mockevičius.
Jo teigimu, šiemet JAV Energetikos informacijos administracija (EIA) paskelbė naują valstybių netradicinių angliavandenilių išteklių vertinimą, jame Lietuvoje išgautinų skalūnų dujų kiekis yra 0.
„Tačiau atsirado skalūnų naftos, o jos atsargos įvertinos 0,5 mlrd. barelių geologinių išteklių ir 0,3 mlrd. barelių išgaunamųjų išteklių. Tai būtų apie 40 mln. tonų naftos, tai įspūdingas skaičius“, – teigė J.Mockevičius.
