„Get Baltic“ siekį tapti regionine išsakė jau anksčiau, bandydama pritraukti į Lietuvoje veikiančią prekybos aikštelę Estijos ir Latvijos rinkos dalyvius, o balandį liberalizavus Latvijos dujų rinką, atsirado galimybė pradėti veikti regioniniu mastu. Anot bendrovės laikinojo vadovo, jaučiamas rinkos susidomėjimas, tad tikimasi, jog prekyba kitose Baltijos šalyse prasidės netrukus nuo veiklos pradžios.
„Mes manome, kad pirmomis dienomis dalyviams reikės apsiprasti su nauja sistema, susipažinti su principais ir įgauti drąsos. Yra didelis susidomėjimas iš rinkos dalyvių, ypač po to, kai buvo paskelbta, kad „Get Baltic“ tampa regionine dujų birža. Tiek vietinės stambios energetikos bendrovės, tiek iš tarptautinių rinkos žaidėjų jaučiamas susidomėjimas“, – BNS sakė laikinasis „Get Baltic“ generalinis direktorius Gintaras Buzkys.
Anot jo, didėjant dalyvių skaičiui, augs likvidumas, be to, nuo liepos baigėsi 2014 metais „Gazprom“ suteikta dujų nuolaida „Lietuvos dujų tiekimui“ , dėl kurios kitiems rinkos dalyviams buvo sunku konkuruoti kainomis.
„Dalyvių skaičius artimiausiu metu turėtų išaugti, todėl padidės likvidumas, nustoja galioti „Gazprom“ dujų nuolaida, kas irgi turės įtakos – daug aplinkybių susideda“, – tikino jis.
Lietuvos „Amber Grid“, Latvijos „Connexus Baltic Grid“ ir Estijos „Elering“ balandį pasirašė sutartis pagal kurias įdiegtas netiesioginio perdavimo pajėgumų paskirstymo modelis. Tai reiškia, kad rinkos dalyviams norint užsisakyti trumpalaikius dujų perdavimo pajėgumus, nebereikės kreiptis į visų šalių operatorius – tai nuo šeštadienio galima padaryti per visose šalyse veiksiančią dujų biržą „GET Baltic“.
„Rinkos dalyviams patogu tuo, kad nereikės užsakinėti atskirai transportavimo paslaugos kaip iki šiol būdavo per tris perdavimo operatorius, viskas bus automatizuota“, – sakė G. Buzkys.
Baltijos šalys siekia nuo 2020 metų sukurti bendrą dujų rinką, kurioje pasieniuose neliktų dujų įleidimo-išleidimo taškų, kurie prekiaujant tarp šalių padidina dujų kainą dėl papildomų mokesčių.
