Ir keistis reikia ne tik dėl komforto, bet ir labai racionalių priežasčių – atrodytų, šalti būstai nedaro jokios esminės įtakos, tačiau tiesiogiai matom, kad tai paskatina pirmąją peršalusių miestiečių bangą. Apie tai kalba daugelis gydytojų. Galim prisiminti, kad praėjusiais metais, pavyzdžiui, Kaune šildymo sezonas prasidėjo spalio 15 dieną, o pasibaigė tik šių metų gegužės 5 dieną. Kodėl į tai nekreipiame dėmesio? Klausimas atviras ir skirtas ne tiek atskirų miestų, kiek sostinės valdininkams.
Prieš savaitę Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) specialistai, reguliuojantys šildymo kainas, viešai pareiškė, kad šildymas šiemet bus kone trečdaliu brangesnis. Šią Vilniuje jau trimituojama apie 60 proc. augsiančią kainą už šildymą. O kaip kituose miestuose, vėl sąskaitose matysim išaugusius komunalinių paslaugų kainas?
VERT paskelbė, kad centralizuotas šildymas artėjantį šildymo sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc. Dėl Vilniuje naudojamų gamtinių dujų (o ne biokuro) šilumos kaina augs net 50-60 proc., lyginant su praėjusiais metais. Gera žinia, kad biokuras smūgį Kaunui, Šiauliams ir Klaipėdai šiek tiek apsaugos – kainos augti ne taip ženkliai – iki 20 proc. Tiesa, tie miestai, kurie šilumą perka aukcionuose, nežino ir negali garantuoti, kokia kaina šilumą nupirks šiais metais.
Ir visgi, ar tikrai 20 procentų augimas yra „neženklus“? Taip, žinoma, kad, jeigu pasiseks, šildymas augs „tik“ 5-10 procentų. Bet dabar vidutinė sąskaita už šildymą žiemos mėnesiais šeimai vidutiniškai siekia 60-80 eurų. Šiltesnės žiemos atveju ji mažėja, o šaltesniais mėnesiais gali lengvai perkopti ir 100 eurų. Todėl per visą šildymo sezoną (6-7 mėnesius) vidutinė šeima šildymui išleidžia 250-350 eurų. Jeigu šildymas brangs kad ir 15 procentų – tai dar 50 papildomų eurų iš kiekvienos šeimos, kuriuos mieste gyvenantieji tikrai rastų, kur išleisti naudingiau.
Tai ką daryti? Kokios to priežastys?
Pradėkim nuo to, kad renovacija vyksta per lėtai. Būtent renovacija – kiauros sienos, stogai, nesutvarkyti šilumos punktai – tai pagrindinė priežastys, kodėl šiluma naudojama neefektyviai, didelė jos dalis išlekia „į orą“.
Būsto energijos taupymo agentūra yra padariusi interaktyvų „Lietuvos renovacijos žemėlapį“ (paprasčiausia rasti per „Google“), kuriame labai liūdni skaičiai – pavyzdžiui, Kaune renovuota vos 6 proc. namų (nuo visų savivaldybėje esančių potencialių renovuoti daugiabučių). Kitaip tariant, tik 1 iš 16 daugiabučių yra sutvarkytas, o 15 iš 16 namų gyventojai už šildymą permoka. Palyginimui – Klaipėdoje 14 procentų, Panevėžyje 42 procentai, Kauno rajone 11 procentų, o Birštone 49 procentai.
Turime visi kartu vėl ir vėl grįžti ir aiškintis, kodėl renovacija reikalinga ir būtina, rodyti ir aiškinti gerus pavyzdžius.
Tad šilumininkams ir savivaldybių galvoms jau senokai laikas baigti grožėtis augančiomis pajamomis už šildymą ir rimtai pradėti dirbti su gyventojais. Turime visi kartu vėl ir vėl grįžti ir aiškintis, kodėl renovacija reikalinga ir būtina, rodyti ir aiškinti gerus pavyzdžius. Savivaldybės tikrai turi aktyviau prisidėti finansiškai, ypač projektuojant, rengiant išties brangią renovacijos projektų dokumentaciją. Ir nors Vilnius atsilieka, tačiau verta panagrinėti, kaip sostinėje juda kvartalinė renovacija, kai kartu su namų renovacija pertvarkoma, atgaivinama ir bendra mikrorajonų infrastruktūra.
Tuo pat metu nereikėtų pamiršti ir kitų galimybių taupyti – pavyzdžiui, verta panagrinėti vidinius šilumą gaminančių įmonių rezervus, kur tikrai galima tvarkytis efektyviau ir racionaliau, bet čia jau atskiros temos klausimas.
