Anot A.Masiulio, Lietuvoje iš viso naudojama iki milijono suskystintų dujų balionų, tačiau į šią statistiką įskaičiuojami ir pramonėje naudojami balionai. Be to, dalis gyventojų naudoja kelis balionus, todėl skaičiuojama, kad šiais balionais besinaudojančių žmonių skaičius turėtų siekti apie 400 tūkst.
Specialisto aiškinimu, dauguma Lietuvoje naudojamų balionų jau gana seni. Net 30 proc. visų rinkoje esančių dujų balionų yra senesni kaip 40 metų, o seniausi užfiksuoti balionai pagaminti dar 1965 m. „Naujų balionų yra gana nedaug, jeigu kalbame apie tuos seno GOST tipo 50 litrų balionus“, – sako A.Masiulis.
Iki šiol balionų tarnavimo trukmė nebuvo reglamentuota, tačiau nuo lapkričio 1 d. visi 40 metų sulaukę balionai turės būti utilizuojami. Anot A.Masiulio, tokia pati trukmė nustatyta beveik visose Europos valstybėse.
Be to, balionus bus būtina tikrinti kas penkerius, o ne kas dešimt metų, kaip buvo iki šiol. Tokias patikras paprastai vykdo įmonės, turinčios Valstybinės energetikos inspekcijos atestatą tokiai veiklai. A.Masiulis atkreipia dėmesį – gyventojai sugriežtintos tvarkos neturėtų pajusti, nes jiems jokių papildomų veiksmų, keičiant dujų balioną, nereikės atlikti.
„Žmonėms niekas nesikeis. Jie nepajaus tos tvarkos griežtinimo. Tą griežtinimą pajaus įmonės, kurios užsiima balionų platinimu. Kaip jau minėjau, apie trečdalis balionų turės pasitraukti iš rinkos, todėl įmonės įgis pareigą tuos balionus utilizuoti. Didžiausias pokytis toks“, – nurodo A.Masiulis.
Nuo lapkričio 1 d. visi 40 metų sulaukę balionai turės būti utilizuojami.
Jo aiškinimu, sugriežtinti galiojančią tvarką nuspręsta dėl saugumo sumetimų. Kaip teigia A. Masiulis, šiemet Lietuvoje dėl su dujų nuotėkiu susijusių nelaimingų atsitikimų jau žuvo trys žmonės, kilo daugybė gaisrų: „Ta problema tikrai aštri. Kiek ji tiesiogiai susijusi su pačiu dujų balionu, kiek su neteisingu pajungimu? Turbūt pasiskirsto maždaug vienodai.“
A.Masiulio teigimu, vis dėlto gyventojai gali atkreipti dėmesį į įsigyjamų dujų balionų būklę. Pavyzdžiui, jeigu baliono išorėje surūdijimai viršija 25 proc. baliono ploto, privalomai turi būti atliekama techninė priežiūra. Be to, pabrėžia pašnekovas, dujų kvapas bet kokiu atveju neturėtų būti juntamas. Bet kuriuo iš šių atvejų gyventojai turėtų kreiptis į balioną jiems iškeitusius pardavėjus ar avarinę tarnybą.
„Balionas turi savo pasą – tai skarda aplink baliono čiaupą. Ant jos išmušti baliono gamybos metai, paskutinė patikros data ten aiškiai turi matytis. Naujose taisyklėse parašyta – jeigu tie duomenys neaiškūs, neįskaitomi, vadinasi, balionas nepripažįstamas tinkamu ir turi būti atiduotas utilizuoti. Gyventojas, įsigyjantis balioną, turi gauti baliono eksploatavimo atmintinę“, – į ką atkreipti dėmesį vardija A. Masiulis.
Atmintinėje, pasak pašnekovo, turi būti nurodomas avarinės tarnybos telefonas, informacija, kaip teisingai balioną prijungti, į ką labiausiai atkreipti dėmesį, pajutus dujų kvapą, kas yra draudžiama ir kas leidžiama. Be to, priduria A.Masiulis, įsigyjant naują balioną, degalinėje pirkėjas privalo gauti ir naują tarpinę baliono prijungimui.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį – bet kuris pardavėjas, parduodantis dujų balionus, privalo turėti savo arba būti sudaręs sutartį su specialistu, kuris už papildomą mokestį vartotojui balioną pristato ir tinkamai prijungia. Taigi negalintiems ar tiksliai nežinantiems, kaip tai padaryti, gyventojams turi būti suteikiama tokia paslauga.
„Jūs galite į tą patį pardavėją kreiptis, paprašyti, kad tas balionas ne jūsų fiziškai būtų parvežtas į namus ir prijungtas, o tai padarytų specialistas. Tuo pat metu, vėlgi už tą prijungimo mokestį, specialistas pažiūrėtų ir prijungimo reduktorių, vamzdelį, jo techninę būklę ir visus kitus atitikimus reikalavimams. Pardavėjas privalo tai padaryti“, – akcentuoja A.Masiulis.
Patalpa, kurioje keičiamas dujų balionas, sako pašnekovas, turi būti vėdinama. Atsukus seną dujų balioną, jam uždedama aklė. Pajungiant naują balioną, įdedama nauja tarpinė, ant baliono užveržiama veržlė. Tada atliekamas baliono čiaupo atsukimas – atsukus balioną naudojama muilo suspensija – pamuilinus matyti, ar suspensija neputoja, ar nėra dujų nuotėkio.
„Jeigu nuotėkio nėra, uždegama viryklė. Uždegus viryklę, užsukamas balionas, patikrinama, ar viryklė gęsta, ar tinkamai veikia čiaupas. Jeigu visa tai veikia, jeigu viskas tvarkinga, vadinasi, balioną eksploatuoti galima“, – nurodo A.Masiulis.
Patalpa, kurioje keičiamas dujų balionas, sako pašnekovas, turi būti vėdinama.
Jo aiškinimu, taip pat legali ir išvežiojamoji dujų balionų prekyba. Tokiu atveju pardavėjai patys atveža balionus ir pasiūlo juos įsigyti. A.Masiulio teigimu, jeigu prekybininkas turi teisę tokią veiklą vykdyti, iš jo įsigyti balionai turėtų būti saugūs. Be to, tokiu atveju specialistas taip pat turėtų ne tik atgabenti, bet ir pajungti balioną.
Pašnekovas akcentuoja – patiems gyventojams derėtų nepamiršti naudojimosi dujų balionais saugos. A.Masiulis primena – aukštesniuose kaip dviejų aukštų daugiabučiuose ir visuomeniniuose pastatuose įrengti, keisti, eksploatuoti dujų balionus draudžiama.
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
