Gruodį elektros kainas lėmė permainingi orai, vietos gamyba išaugo 46 procentais

Paskutinio praėjusių metų mėnesio pradžioje šąlant orams gyventojai ir verslas vartojo daugiau elektros energijos, o rinkos kainos kilo, tačiau šventinis laikotarpis bei šiltesnės dienos sumažino ir vartojimą, ir kainas. Didelis elektros poreikis ir elektrinių remontai kaimyninėse šalyse, o taip pat mėnesio pabaigoje sustiprėjęs vėjas reikšmingai išaugino Lietuvoje pagamintos elektros kiekį, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Elektros energija
Elektros energija / 123RF.com nuotr.

Gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 264,3 Eur / MWh. Tai 17 proc. daugiau, palyginti su lapkričio mėnesiu, kai kaina buvo 226,6 Eur / MWh.

Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus, gruodį elektros rinka patyrė kelis labai skirtingus laikotarpius.

„Mėnesio pradžioje šąlant orams ir sumažėjus vėjo elektrinių gamybai augantį elektros suvartojimą Lietuvoje užtikrino dideli importo srautai bei šiluminės elektrinės. Gruodžio viduryje dar labiau spaudžiantys šalčiai sutapo su savaitę trukusiu 1,4 GW galios branduolinio reaktoriaus remontu Švedijoje. Toks didelis trikdis, ypač išaugus elektros suvartojimui ir sumažėjus atsinaujinančiųjų gamybai, lėmė aukštas kainas ne tik Švedijoje, bet ir aplinkinėse šalyse.

Tą savaitę dėl vykdomų Elektrėnų komplekso bandymų ir mažesnės elektros gamybos Skandinavijoje, vietinė generacija Lietuvoje užtikrino apie 50 proc. suvartojimo. Tai tikrai daug, nes įprastai mūsų šalyje vietos gamyba sudaro tik apie trečdalį suvartojimo, likusi dalis elektros importuojama“, – sako L.Varanavičius.

Pasak jo, mėnesio viduryje reaktoriaus remontas Švedijoje baigtas sėkmingai, o antroje gruodžio pusėje bandymus pradėjo ilgai lauktas Suomijos branduolinės jėgainės Olkiluoto 3 reaktorius.

„Be to, atšilus orui reikšmingai sumažėjo suvartojimas, taip pat daugiau gamino vėjo elektrinės. Visa tai lėmė, kad kainos prieš šventes pradėjo mažėti. Temperatūrai toliau kylant ir vartojimui šventiniu laikotarpiu sumažėjus 2022 metus palydėjome neigiamomis kainomis. Gruodžio 31 d. 4 ir 5 valandomis didmeninė elektros kaina buvo -0,04 Eur / MWh ir -0,01 Eur / MWh. Paskutinį kartą neigiamos kainos Lietuvoje buvo fiksuotos tik 2021 m. balandžio 5 dieną, per Velykas“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje gruodį preliminariai siekė 1090 GWh. Tai maždaug 8 proc. daugiau nei lapkritį, tačiau 14 proc. mažiau, nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Palyginti su lapkričio mėnesiu, išaugusį suvartojimą lėmė šaltesni orai ir didesnis elektros poreikis.

Vietos gamybos šuolis

Elektros gamyba Lietuvoje gruodį, palyginti su lapkričiu, išaugo 46 proc., o vietos elektrinės užtikrino 44 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per lapkričio mėnesį buvo pagaminta apie 477 GWh elektros energijos.

Analizuojant preliminarius gamybos duomenis, šiluminės elektrinės gruodį pagamino daugiausiai – apie 40 proc. visos vietos gamybos. Didžiąją dalį elektros energijos šiluminės elektrinės generavo pirmoje gruodžio pusėje, kai stebėjome didesnį suvartojimą ir žemesnes temperatūras.

Antroje mėnesio pusėje daugiau gamino vėjo jėgainės, kurios pakeitė šiluminės elektrinės ir padėjo užtikrinti sumažėjusį elektros suvartojimą per šventinį laikotarpį. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, šiluminių elektrinių gamyba augo maždaug dvigubai nuo 94 GWh iki 193 GWh. Vėjo generacija išaugo trečdaliu nuo 96 GWh iki 131 GWh. Hidroelektrinės pagamino 19 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, o kitos elektrinės – 13 proc.

Bendras importo srautas sudarė 63 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą, palyginti su lapkričio duomenimis, augo 4 procentais. Gruodį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 47 proc., iš Latvijos 36 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importavome apie 17 procentų. Eksportas gruodį augo 57 proc., palyginti su lapkričio mėnesiu: nuo 63 GWh iki 99 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 70 proc., 18 proc. – į Latviją, o likę 12 proc. eksportuoti į Švediją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų