Gruodžio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 38,97 EUR/MWh ir buvo 13 proc. mažesnė nei lapkritį bei žemiausia visose Baltijos šalyse. Pastebimas elektros energijos kainos smukimas ir Latvijos prekybos zonoje, kur vidutinė mėnesio elektros energijos kaina sumažėjo 14 proc., o Estijoje – 15 proc. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje elektros energijos kaina buvo vienoda ir siekė 39,05 EUR/MWh.
Kas valandą elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 1,40 EUR/MWh iki 76,47 EUR/MWh.
Visoje „Nord Pool“ prekybos zonoje elektra atpigo 12 proc. iki 36,79 EUR/MWh. Šiaurės šalyse vidutinė elektros energijos kaina buvo 36,28 EUR/MWh, taigi kainų skirtumas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių buvo mažesnis nei 3 EUR/MWh.
„Gruodis pasižymėjo šiltesniais orais: kritulių kiekis buvo mažesnis nei lapkritį, o tai lėmė daugiau nei perpus išaugusias gamybos apimtis vėjo jėgainėse. Baltijos šalyse įtakos elektros energijos kainai turėjo ir sumenkusios kuro kainos bei padidėję perdavimo pajėgumai jungtims tarp Baltarusijos ir Lietuvos“, – teigia Martynas Giga, alternatyvios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Gruodį gamyba augo tik Lietuvoje
Gruodį elektros energijos suvartojimas visose Baltijos šalyse siekė 2 498 GWh ir buvo 3 proc. didesnis nei lapkritį. Elektros energijos suvartojimas Latvijoje siekė 644 GWh, Lietuvoje – 1 088 GWh, o Estijoje – 766 GWh.
Elektros energijos gamyba Baltijos šalyse gruodį susitraukė 2 proc. iki 1 329 GWh. Praėjusį mėnesį gamyba augo tik Lietuvoje – buvo pagaminta 348 GWh arba 25 proc. daugiau nei lapkritį. Tuo tarpu Latvijoje pagamintos elektros energijos kiekis smuko 5 proc. iki 552 GWh, o Estijoje gamybos apimtys sumažėjo 14 proc. iki 430 GWh.
„Dauguvos upė yra vienas pagrindinių Latvijos elektros energijos šaltinių. Vandens lygis Dauguvos upėje pakilo ir 37 proc. viršijo vidutinę ilgametę normą. Nors ir vandens lygis buvo pakilęs, tačiau upės hidroelektrinių rezultatai buvo mažesni nei lapkritį, gamyba jose siekė 264 GWh. 2019 metais vidutinis pritekėjimo lygis į Dauguvą buvo 17 proc. mažesnis nei 2018 metais“, – sako M.Giga.
Visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 32 proc., Latvijoje – 86 proc., Estijoje – 56 proc. šaliai reikalingos energijos.
2019 metais, lyginant su 2018 metais, suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 27 884 GWh Bendri gamybiniai pajėgumai 2019 metais, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 21 proc. iki 15 853 GWh.
