Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Dalis gyventojų iki gruodžio privalės pasirinkti elektros tiekėją – to nepadariusieji mokės daugiau

Seimui palaiminus elektros tiekimo rinkos liberalizavimą, gyventojai privalės patys pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Pirmieji apsispręsti turės daugiausiai, iki 5000 kWh, per metus elektros energijos suvartojantys gyventojai. Jie elektros tiekėją rinksis nuo liepos iki gruodžio vidurio. Likusieji gyventojai apsispręsti turės palaipsniui iki 2023 sausio 1 d. Tiesa, nepasirinkusieji nepriklausomo tiekėjo už elektros energiją mokės daugiau.
Elektros laidai prie nuosavų namų
Elektros laidai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas spaudos konferencijoje pirmadienį tvirtino, kad nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimas Lietuvoje bus įgyvendintas keliais etapais.

„Įgyvendiname žingsnius, kad būtų galima dereguliuoti ar užtikrinti liberalų elektros rinkos veikimą Lietuvoje. Šis pokytis labai svarbus tiek visiems elektros vartotojams, tiek tiekėjams, nes užtikrins konkurencingesnę rinką ir suteiks daugiau ir įvairesnių paslaugų vartotojams“, – tvirtino Ž.Vaičiūnas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

Elektros tiekimo rinkos dereguliavimą numatančios Elektros energetikos įstatymo pataisos Seime priimtos gegužės 7 dieną.

Pasak ministro Ž.Vaičiūno, elektros rinkos liberalizacija vyksta visoje ES – tiek verslui, tiek vartotojams rinką liberalizavusios jau daugiau kaip pusė ES šalių.

Tuo tarpu Lietuvoje rinka dereguliuota tik verslui. Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) nuo 2010-ųjų nebenustato elektros kainos verslui – visos įmonės pačios sprendžia, iš kurio elektros tiekėjo ją pirkti.

Pirmąjį šių metų ketvirtį 92 proc. elektros energijos buvo nuperkama iš elektros tiekėjų, kita – perkama iš garantinio tiekimo. VERT duomenimis, 2019 m. antrąjį pusmetį Lietuvoje aktyviai veikė 27 elektros energijos tiekėjai.

Kaip pažymėjo Ž.Vaičiūnas, buitiniai vartotojai elektrą iki šiol pirko iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė VERT.

„Esminis pokytis, kad kaina nebus reguliuojama ir vartotojai galės pasirinkti tokį tiekėją, kuris užtikrins geriausias paslaugas jiems ir atitiks vartotojų lūkesčius“, – pagrindinį skirtumą įvardijo ministras.

Pirmieji rinksis daugiausia suvartojantys

Kaip spaudos konferencijoje informavo ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris, monopolinių visuomeninio tiekimo paslaugų bus atsisakoma trimis etapais, tačiau tiekėją gyventojai gali pasirinkti jau dabar.

Šiuo metu buitiniams vartotojams paslaugas pasiryžę tiekti 4 nepriklausomi tiekėjai, tačiau ministerija tikisi, kad jų atsiras daugiau, nes tiekti elektros energiją gali ir įmonės iš aplinkinių šalių.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Keizeris
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Keizeris

Pirmuoju etapu elektros tiekimo rinkos liberalizacija pradedama nuo tų vartotojų, kurie suvartoja daugiausia elektros energijos – daugiau nei 5000 kWh per metus. Skaičiuojama, kad tokių vartotojų yra 5 proc.

2020 m. liepą tokie gyventojai gaus visuomeninio tiekėjo laišką apie nuo 2021 m. sausio 1-osios pasibaigsiančią elektros tiekimo sutartį ir informaciją apie galimybę pasirinkti elektros tiekėją.

Nuo rugsėjo pradžios, vartotojui nepareiškus nesutikimo, ESO perduos jo kontaktinius ir elektros suvartojimo duomenis tiekėjams, o šie teiks savo pasiūlymus klientams.

Į pirmąjį etapą patenkantys vartotojai iki gruodžio 10 d. turės pasirinkti jiems tinkamiausią elektros tiekėją ir pasirašyti naują elektros tiekimo sutartį.

Antruoju etapu tiekėją turės pasirinkti gyventojai, suvartojantys 1000–5000 kWh per metus. O visi likusieji gyventojai turės apsispręsti iki 2023 m. sausio 1 d.

Laiku nepasirinkę – mokės brangiau

Nespėjus per 2020 m. pasirinkti elektros tiekėjo, kiekvienam gyventojui, patekusiam į pirmąjį etapą, elektros tiekimas bus užtikrintas teikiant garantinio tiekimo paslaugą, kuri numatyta Elektros energetikos įstatyme.

Tačiau tai reiškia, kad gyventojai mokės daugiau. Kol naudosis garantiniu tiekimu, gyventojai už paslaugas atsiskaitys ESO pagal įstatyme nustatytą kainą, kurią sudarys elektros biržos „Nord Pool“ kaina, pridedant 25 proc. priedą.

„Numatyta kainodara, kad prie elektros energijos biržos kainos pridedama 1,25 koeficientas. Tai nėra, kad pridedama prie visos kainos. Tai sudaro iki vieno cento visoje galutinėje kainoje. Jei galutinė kaina be PVM vartotojui yra 12,3 euro cento už kilovatvalandę, tai prisidėtų apie vieną centą“, – iliustravo VERT pirmininkė Inga Žilienė.

Tiesa, gyventojams, patenkantiems į socialiai jautrią vartotojų grupę, palyginus su kitais vartotojais, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kainodara tais atvejais, jeigu jie nepasirinks nepriklausomo elektros energijos tiekėjo.

Be to, įstatyme įtvirtinta, kad visuomeninis elektros energijos tiekimas jiems pasibaigs paskutiniuoju etapu, nepriklausomai nuo elektros suvartojimo kiekio.

Kaip keisis kainos

Dabar visiems buitiniams elektros energijos vartotojams kasmet elektros kainą perskaičiuoja ir nustato VERT.

Vartotojams patiems pasirenkant elektros energijos tiekėją, VERT reguliuos tik apie pusę kainos už elektros energijos kilovatvalandę (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“ bei ESO, kainos dedamąsias).

Kitą pusę kainos lems „Nord Pool“ elektros biržos kaina ir tiekėjų konkurencija, sukurianti gyventojams galimybę rinktis.

„VERT reguliuos tik monopolinių elektros tinklų išlaikymo kainos dedamąsias. Visą kitą kainos dalį nustatys konkurencinga elektros tiekėjų rinka. VERT didesnį dėmesį turės nukreipti į tiekimo rinką – ar vartotojams paslaugos teikiamos skaidriais, nediskriminaciniais pagrindais, ar tiekėjai nepiktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje ir pan“, – teigė VERT pirmininkė I.Žilienė.

Ji pridūrė, kad VERT turi įvairių įrankių reguliuoti tiekėjus, įskaitant pelno maržos ribojimą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Inga Žilienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Inga Žilienė

Tiesa, į klausimą, kodėl liberalizavus rinką pakilo elektros kainos kitose šalyse, I.Žilienė svarstė, kad mažesnę kainą galėjo lemti vyriausybių taikytos subsidijos iš valstybės biudžeto, kurių nebeliko dereguliavus rinką.

Tačiau, ar liberalizavus rinką elektros energijos kaina kils ar pigs, I.Žilienė nesiryžo prognozuoti. Pasak jos, viena esminių kainos dedamųjų – elektros kaina biržoje, kurią lemia ir klimatinės sąlygos, ir gamintojų skaičius, ir remontai, ir daug kitų aplinkybių.

„Kaina biržoje labai svyruojanti – 2016–2017 m. biržoje buvo 34–36 eurai už megavatvalandę, o 2018 metais ji siekė 50 eurų, 2019 metais – 46 eurus, o šių metų pirmus keturis mėnesius – 27 eurus. Sakyti, kokios kainos bus ateityje, labai sudėtinga. VERT prognozuoja, kad antrąjį pusmetį kainos sieks 37 eurų už megavatvalandę“, – tvirtino I.Žilienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kaina priklausys ir nuo to, kokius planus taikys tiekėjai – ar gyventojams siūlys fiksuotą tarifą metams, dėl kurio kaina gali būti šiek tiek didesnė, ar pasiūlys planą, kuris tiesiogiai susietas su valandine prekyba biržoje.

Ministerijos teigimu, Estija yra laikoma viena iš efektyviausiai monopolinių sąlygų elektros tiekimo sektoriuje atsisakiusių valstybių. Estai jau nuo pirmųjų metų aktyviai rinkosi tiekėjus, o didelis gyventojų įsitraukimas į konkurencingą rinką užtikrino, kad elektra prekiaujančioms įmonėms buvo dėl ko varžytis, taigi, jų skaičius šalyje taip pat išaugo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas
Reklama
Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?
Reklama
Daugiau Pliusų sporto entuziastams:„Gym+“ vėl plečiasi