Tuo metu kovą šiluma didžiuosiuose miestuose pinga – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Vilniuje jos kaina mažėja beveik 4 proc. ir siekia 10,88 cento už kWh, Kaune – 2 proc. iki 7,02 cento, Klaipėdoje pinga nežymiai – nuo 8,01 iki 7,94 cento, Šiauliuose – nuo 8,1 iki 8,08 cento, o Panevėžyje ji brangsta 3 proc. – kilovatvalandė kainuoja 6,83 cento.
Tačiau visoje Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos vidutinė kaina kovą yra 0,12 proc. didesnė nei vasarį – 8,28 cento už kWh (be PVM), pranešė taryba.
Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) jau paruoštose sąskaitose už vasario paslaugas nurodoma, kad gyventojai mokės vidutiniškai 9 proc. mažiau nei sausį.
„Vasaris buvo gerokai šiltesnis nei įprasta žiemos mėnesiams – vidutinė temperatūra vasarį siekė 0,4 laipsnio, todėl klientus pasieks vidutiniškai 9 proc. mažesnės sąskaitos negu sausį“, – pranešė Vilniaus šilumos tinklai.
Pasak VERT, vasarį šilumos kaina sostinėje buvo 11,3 cento už kilovatvalandę (su PVM) – 12 proc. didesnė nei sausį.
„Kauno energijos“ tiekiamos miesto šilumos kaina vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo 9 proc., tačiau vartotojai šio pokyčio nepajus dėl šiltesnių orų.
„Buvo šilčiau, todėl buvo suvartotas mažesnis šilumos kiekis. Dėl to standartinio senos statybos daugiabučio gyventojas, gyvenantis 60 kvadratinių metrų ploto būste, už jo šildymą sumokėjo 16 proc. mažiau nei sausį“, – BNS sakė bendrovės komunikacijos vadovas Šarūnas Bulota.
„Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovo Vidmanto Žalkausko teigimu, miesto daugiabučių gyventojų sąskaitos už šildymą vasarį bus apie 14 proc. mažesnės nei sausį: „Buvo trumpesnis ir šiltesnis mėnuo“.
„Klaipėdos energija“ apie vasarį suvartotą šilumą ir sąskaitas pirmadienį duomenų dar neturėjo, o šilumos kaina vasarį uostamiestyje buvo 12 proc. didesnė nei sausį.
Šiauliuose vasarį šilumos kaina padidėjo 10 proc., tačiau aukštesnė vidutinė lauko temperatūra lėmė, jog sąskaitos už šildymą bus maždaug dešimtadaliu mažesnės nei sausį, BNS teigė „Šiaulių energijos“ atstovė žiniasklaidai Agnė Valiulytė.
Lietuvos Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlomą galimybę centralizuotai tiekiamam šildymui atgalina data – nuo šių metų pradžios – iki šildymo sezono pabaigos taikyti nulinį pridėtinės vertės tarifą, kuris šiuo metu yra 9 proc. Valstybė taip nori sumažinti aukštos infliacijos poveikį šalies gyventojams.