„Ignitis“ tiekia elektros energiją ir gamtines dujas beveik 1,5 mln. privačių klientų bei arti 30 tūkst. verslo įmonių Lietuvoje, diegia energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių sprendimus, valdo saulesparkai.lt platformą, vysto elektromobilių įkrovimo tinklą ir sprendimus, taip pat bendrovei priklauso dukterinės įmonės Suomijoje, Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
Žemiau – interviu su bendrovės valdybos nariu Haroldu Nausėda.
– Karas Ukrainoje yra šiuo metu vyraujanti tema, bet jūs drąsiai kalbate ne tik apie jį, bet ir energetikos bei ekonomikos ateitį – kokia ji?
– Rusijos pradėtas karas Ukrainoje buvo pats žiauriausias priminimas, kad pasaulis vis dar itin priklausomas nuo iškastinio kuro – 80 proc. pirminės energijos balanso sudaro nafta, dujos ir anglis. Prieš karą energetikai tikėjosi, kad bus sąlyginai pozityvus dešimtmetis. Ėmėme dar sparčiau vystyti atsinaujinančius energijos šaltinius, vėjo ir saulės elektrinių parkus ir tikėjomės, kad klimato atšilimo laikrodis sustos.
Vis dėlto, kai Rusijos kariniai daliniai bombarduoja Ukrainos miestus, „Forbes“ rašo, kad Europa kone kasdien vis dar išleidžia apie 1 mlrd. dolerių anglies dujų ir naftos importui iš Rusijos, netiesiogiai finansuodama karo mašiną.
Taigi, ateitis gali būti tik viena – kuo greičiau judėti energetinės nepriklausomybės link, kuri privalo būti žalia ir atsinaujinanti. Kito kelio nėra.
Ateitis gali būti tik viena – kuo greičiau judėti energetinės nepriklausomybės link.
– Įdomu, ar Europa pajėgi per trumpą laiką pasikeisti?
– Žaliosios energetikos transformacija ir nepriklausomybė nėra tik tušti žodžiai, už ją reikia kovoti. Kovoti už tai, kad žemė taptų švaresnė ir būtų saugi bei patogi gyventi mūsų vaikams. Kalbant apie energetikos transformaciją, šiuo metu išryškėjo dar viena dimensija, kuri iki vasario 24 d. būdavo patogiai užmirštama t.y. energijos tiekimo patikimumas ir prieinamumas.
Pasaulinė Jungtinių Tautų 2021 metų Klimato ataskaita parodė, kad vadinamųjų šiltnamio dujų kiekis atmosferoje pernai pasiekė naują rekordą. Tyrimų duomenys rodo, kad nuo prieš industrinės epochos, 1750-ųjų, anglies dioksido kiekis atmosferoje išaugo pusantro karto, o metano – net 2,6 karto.
Šiltnamio dujų kiekis atmosferoje pernai pasiekė naują rekordą.
Per pastaruosius 60 metų anglimis kūrenamos gamyklos, dyzeliniai ir benzininiai varikliai padarė tai, ką matome savo akimis – džiūsta jūros ir ežerai, keičiasi fauna ir flora. Štai NASA duomenimis, per 2021 metais vidutinė temperatūra išaugo 0,85 laipsnio pagal Celsijų.
Baisu kalbėti, kokią ekologinę katastrofą kelia užkurta karinė mašina, tačiau kovoti su klimato kaita šiandien turi kiekvienas iš mūsų – vyrai bei moterys, jauni ir seni, netgi vaikai. Europos ir Lietuvos nacionaliniai žalieji tikslai niekur nedingo: iki 2050 turime būti CO2 neutralus žemynas. O įvykiai Ukrainoje šiuos tikslus tik dar labiau įtvirtina.
– Tai ką konkrečiai reikia daryti Lietuvai ir Europai?
– Pirmoji ir pagrindinė taisyklė – mažinti priklausomybę nuo Rusijos ir joje išgaunamo iškastinio kuro. Beveik 45 proc. dujų importo Europoje yra iš Rusijos, 45 proc. anglies, 25 proc. žaliavinės naftos – irgi. Vokietija ilgą laiką pasitikėjo Rusija, o šiandien yra priversta lėtinti ne tik paramos Ukrainai teikimą, bet ir savo gamybos apimtis. Automobilių industrija svarsto lėtinti apimtis.
Politiniame lygmenyje svarstoma ne tik apie tai, kaip statyti naujus dujų terminalus, bet galbūt nestabdyti atominių jėgainių veiklos ar plėtros, atnaujinti anglimi kūrenamas jėgaines. Šią žiemą Europa išgyveno, tačiau ateinanti tikrai nebus lengva, jeigu situacija ir toliau nesikeis. Lietuva turi savo gamtinių dujų terminalą, kuris gali iš dalies padėti Latvijai ar Estijai, tačiau ir šios galimybės ribotos.
Šią žiemą Europa išgyveno, tačiau ateinanti tikrai nebus lengva, jeigu situacija ir toliau nesikeis.
Šiuo metu visos pasaulio rinkos ieško, iš kur gauti dujų – Kataras, Norvegija, JAV, Australija didina savo eksportą į Europą ir iš esmės leidžia kelti ambiciją, kad tie, kurie grasina branduolinėmis bombomis, jau netrukus neteks įplaukų už dujas. Kitas svarbus dalykas, kurį visa Europa turi įsisavinti – energetinis efektyvumas ir perėjimas iš vartojimo į gamybą.
– Kaip lietuviai vertina galimybę vartoti mažiau energijos?
– Energetinio efektyvumo tema ir jos rezultatas – energijos švaistymo sumažėjimas – reikalauja daug laiko, švietimo ir technologijų. Kartais verslui tai atrodo brangu, tačiau šiandien, kai elektros kainos padidėjo, kai kuriems verslams energijos vartojimo efektyvumas tampa kritiškas, t.y. gali būti ir verslo išlikimo priežastimi.
Tos įmonės, kurios laiku investavo į saulės ar vėjo energetiką, modernų apšvietimą, šiandien džiaugiasi. Sprendimų yra – reikia juos atsirinkti: nuo elementarių elektromobilių ar paspirtukų, įkrovimo stotelių įmonės kieme iki saulės elektrinės ant stogo ar nutolusiame parke.
Apšvietimo sistemos atnaujinimas – turime realių pavyzdžių, kaip buvo atnaujintos pasienio užkardos, klientui tai nekainavo, o investicijos buvo padarytos iš sutaupytos energijos ateityje. Atsiranda klientų, kurie, pavyzdžiui, iš automobilių įkrovimo stotelių netgi uždirba – tuo metu, kai jiems įsikrauti nereikia, gali leisti krautis kitiems elektromobilių vairuotojams. Juk žaliausia energija yra efektyviausiai panaudota energija, t.y. už mažiau energijos pagaminama daugiau, didinant įmonės konkurencingumą.
– Bet tam, kad tokie sprendimai būtų populiarūs turbūt reikia daug pastangų ir investicijų?
– Kaip pažiūrėsi. Jeigu vertiname savo verslą kaip ilgalaikį, jeigu galvojame apie tai, kaip gyvens mano verslas ateityje, natūraliai prieisime prie klausimo, kaip išsilaikyti, parduoti savo prekę, kai pirkėjai arba partneriai reikalaus informacijos, siekdami įvertinti, kokią gi žalą mano gaminama produkcija ar teikiama paslauga daro aplinkai.
Jau ir Lietuvoje bankai kalba apie tai, kad norėdami gauti finansavimą ateities projektams verslai turės įrodyti, kad jų veikla nekelia žalos gamtai. Reglamentuota priežiūra jau dabar galioja statybos ir aplinkos tvarkybos įmonėms, gamykloms. Konkurencinė aplinka taip pat skatina ieškoti energetinio efektyvumo sprendimų ir žalių-tvarių iniciatyvų.
Pavyzdžiui, konkurento galimybė patekti į Skandinavijos prekybos rinką gali būti didesnė vien dėl to, kad jis gali pagaminti pigiau, nes dalį energijos jis įsigyja iš atsinaujinančių šaltinių, turi įsidiegęs energetinio efektyvumo priemones, dėl kurių patiria dar mažiau kaštų energijai, ir veiksmų planą ateičiai, kaip mažins poveikį aplinkai, galbūt verta apie tai pamąstyti ir man?
Galų gale ir patys vartotojai tampa reiklesni ir renkasi tuos prekės ženklus ir verslus, kurie demonstruoja aiškų norą tapti žalesniais.
– O kaip prie energetinio efektyvumo gali prisidėti kiekvienas iš mūsų?
– Niekas nesikeičia, – vartoti energijos tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia, ir ieškoti būdų, kaip tapti žaliosios energijos gamintoju. Vokietijoje, Prancūzijoje jau buriasi nevyriausybinės organizacijos, kurios moko žmones, kaip vartoti mažiau energijos. Galima jungtis prie tokios organizacijos arba atnešti iniciatyvą į savo darbovietę – pradėti skaičiuoti, kiek sunaudojame elektros, vandens, popieriaus, kiek savo veikloje sukuriame CO2 ir t.t.
Kai pamatysime, kiek gamtos resursų sunaudojame, tuomet galėsime jau galvoti, kaip šiuos rodiklius pagerinti. Savo verslo klientams teikiame tokią paslaugą – atliekame tyrimą ir parengiame ataskaitą, kiek energijos suvartojama, koks CO2 pėdsakas paliekamas ir kaip čia būtų galima sutaupyti. O pagal šią ataskaitą jau teikiami atsinaujinančios energijos sprendimai, skaitmenizavimo, elektrifikavimo ir apšvietimo tobulinimo planas.
Net iki 94 proc. CO2 emisijų galima sumažinti pasitelkiant būtent energetinio efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių priemones.
Pasirodo, kad net iki 94 proc. CO2 emisijų galima sumažinti pasitelkiant būtent energetinio efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių priemones. Prie geresnio apšvietimo gerėja ir darbo kokybė, komfortas, našumas, ir efektyvumas. Taigi, rūpindamiesi tuo mes lygiai taip pat investuojame ir į aplinką, ir į žmones, kurie dirba kartu.
