Krovinį atgabenęs su Maltos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Greta K“ šeštadienio naktį prisišvartavo prie antrosios bendrovės „Klaipėdos nafta“ krantinės, pranešė VŠT.
Mazutas atgabentas iš Belgijos Antverpeno uosto kurį laiką bus saugomas „Klaipėdos naftos“ talpyklose, o vėliau geležinkeliu bus gabenamas į VŠT teritoriją.
Neskelbiamos vertės mazuto įsigijimo sutartį su didžiausios pasaulyje žaliavų prekybos grupės „Glencore“ Jungtinės Karalystės padaliniu „Glencore Energy UK“ VŠT pasirašė rugsėjo 12 dieną. Pagal sutartį mazutas nebus importuojamas iš sankcionuotų šalių.
VŠT skaičiuoja, kad naudojant mažasierį mazutą vidutinė šilumos kaina sostinės gyventojams galėtų siekti 8-9 centus už kilovatvalandę (kWh), tuo metu deginant dujas ji būtų apie 19-20 centų už kWh.
Įmonės vadovas Gerimantas Bakanas anksčiau BNS teigė, jog deginant mazutą VŠT kurui sutaupys beveik 100 mln. eurų, tačiau brangiau teks mokėti už apyvartinius taršos leidimus (ATL).
Anot G. Bakano, priklausomai nuo oro temperatūros, šildymo sezono metu mazuto dalis Vilniuje gali siekti iki 50 procentų.
Vyriausybė liepą leido savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms neskelbiamų derybų būdu pirkti mazutą ir dyzeliną – taip siekiama išvengti smarkiai padidėjusių išlaidų gamtinėms dujoms.
VŠT anksčiau teigė, jog mažasierio mazuto deginimas būtų laikinas sprendimas, keičiant itin brangias gamtines dujas, kol visu pajėgumu po metų pradės veikti „Ignitis grupės“ valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas.
Dėl vėluojančių VKJ biokuro bloko statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro. VKJ biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną.
