Premjerė pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija bendradarbiauja dėl energetikos jungčių ir sinchronizacijos projektų ir nė viena iš valstybių nėra nusiteikusi didinti elektros srautą iš trečiųjų šalių.
„Vertinu tai kaip informaciją, pasirodžiusią žiniasklaidoje. Jeigu atsiranda tokia elektrinė, tai užduokime sau klausimą, kur yra rinka šitos elektrinės elektrai. Aš dabar tos rinkos negaliu sugalvoti, turint minty, kad tiek mes, tiek Lenkijos Respublika labai intensyviai bendradarbiaujame dėl jungčių ir sinchronizacijos projektų ir nė viena iš valstybių nėra nusiteikusi didinti elektros srautą iš trečiųjų šalių, iš elektrinių, kurių saugumu mes abejojame“, – spaudos konferencijoje sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, jeigu ir nebūtų didelių abejonių dėl saugumo, kiltų klausimas, kiek tai atitinka ES žaliąjį kursą.
„Puikiai žinome, kad Europos Sąjungoje yra CO2 apmokestinimas, judėjimas link klimatui neutralios ekonomikos, tuo tarpu importuoti produkciją kuri absoliučiai išvengia šių politikos tikslų ir su tuo susijusių kaštų tiesiog būtų neprotinga, nes ji patu šautų sau į kojas“, – sakė premjerė.
Lietuvos energetikos ministras pirmadienį BNS taip pat sakė tokių žinučių nesureikšminantis. Jis atkreipė dėmesį, kad už energetiką atsakingi Lenkijos pareigūnai laikosi pozicijos, jog po sinchronizacijos nei Baltijos šalyse, nei Lenkijoje neturėtų būti elektros iš trečiųjų šalių.
Lenkijos portalas „Polytiki Insight“ pirmadienį paskelbė, kad V.Orbanas ir Z.Solorzas-Zakas nori pastatyti atominę elektrinę Kaliningrade – lenkų verslininko įmonė „Ze Pak“ esą domisi galimybe įsigyti 2013 metais įšaldyto Baltijos atominės elektrinės projekto akcijų.
Pranešime teigiama, kad Z. Solorzas-Zakas šiuo klausimu diskutavo su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu ir valstybės turto ministru Jaceku Sasinu.
Anot šaltinio, „Ze Pak“ partnere šiame projekte turėtų tapti Vengrijos energetikos įmonė MVM.
Baltijos atominės elektrinės projektas buvo sustabdytas 2013 metais, kadangi noro pirkti elektrinėje pagamintą elektrą nereiškė nei Lenkija, nei Lietuva.
