„Geografinėje padėtyje, kurioje mes esame, geopolitinėje netgi padėtyje, būdami Europos Sąjungos valstybės, tačiau rytiniame krašte, kur už mūsų plyti ne ta erdvė, kurią galėtume pavadinti teisės viršenybės, žmogaus laisvių, laisvo žodžio erdve, akivaizdu, kad ekonominiams santykiams ir mūsų ryšiams turime taikyti taip pat ir tam tikrą geopolitinės pataisos koeficientą“, – kalbėjo premjerė.
„Projektai, kurie sujungia mus kuo tvirčiau su Europos Sąjungos rinkomis, su Europos Sąjungos tinklais, yra išskirtinės svarbos“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė vėliau žurnalistams teigė, jog Lietuvos verslas jau yra išmokęs darbo su Rytų šalimis pamokas.
„Orientacija į Vakarų rinkas visada yra patikimesnis būdas užtikrinti tvarų ir ilgalaikį verslo modelį. Taip, galbūt Rytuose kartais galima uždirbti geresnę maržą, tačiau rizika, kuri yra prisiimama, tame tarpe rizika dėl įvairių myliu-nemyliu dalykų ar kažkokių sprendimų, kuriuos yra sunku paaiškinti racionaliu protu, ji kainuoja“, – kalbėjo premjerė.
I.Šimonytė pabrėžė, jog Lietuvai ir šalies verslui reikės keisti krovinių ir žmonių keliavimo būdus, taip pat ir siekiant Žaliojo kurso tikslų.
„Geležinkelio vaidmuo čia yra kertinis: kaip bežiūrėtume, geležinkelio žalumo indeksas yra vis dėlto didžiausias iš pervežimo būdų – žinoma, nevertinant dviračio – ir dėl tos priežasties akivaizdu, kad visame Žaliojo kurso pakete geležinkelių plėtra užims labai svarbų vaidmenį“, – kalbėjo premjerė.
Atidarymo metu į terminalą atvyko pirmasis oficialus krovininis traukinys iš Nyderlandų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, jog artimiausiu metu čia atvyks du traukiniai per savaitę, o iki metų pabaigos tikimasi sulaukti ir po keturis traukinius per savaitę.
„Kitais metais aš labai tikiuosi, kad mes turėsime ir naują maršrutą iš šiaurės Italijos, kur kroviniai taip pat atkeliaus čia“, – kalbėjo jis.
Kauno intermodalinį terminalą europinė vėžė sujungia su Europos geležinkelių tinklu, jis tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių sistemos tašku, kurį europinio standarto bėgiais gali pasiekti krovininiai traukiniai.
Tai turėtų atnešti ne tik ekonominės naudos, bet ir sumažinti taršą.
Kauno geležinkelio mazgo modernizavimo darbai, pritaikant jį prie „Rail Baltica“ poreikių, pradėti 2019 metų pavasarį. Kauno geležinkelio tunelyje ir jo prieigose paklota apie 2 kilometrus ilgio geležinkelio, taip pat rekonstruota apie 3,6 kilometro esamo geležinkelio, paklotas 9 kilometrų ilgio naujas geležinkelis.
Visos „Rail Baltica“ ilgis bus 870 kilometrų, o vien Lietuvoje – 392 km, kur trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Geležinkelį planuojama nutiesti iki 2026 metų.
