„Manau, kad atidėjimas bus tikrai ne vieneriems metams, o galbūt trejiems ar net ketveriems metams – tam laikui, per kurį bus galima instaliuoti pakankamai saugų kiekį vietinės generacijos per atsinaujinančius išteklius, kad rizika šitiems vartotojams dėl kainų šoko būtų kuo mažesnė“, – interviu LRT radijui antradienį sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, per pastarųjų 10 metų nebuvo padaryta nieko, kad Lietuva turėtų pakankamus elektros gamybos pajėgumus, o pagrindinis tokios situacijos kaltininkas yra Rusijos prezidentas Putinas, sukėlęs karą Ukrainoje ir kariaujantis energetinį karą su Europa.
„Kodėl mums (tas karas) yra toks skausmingas? Todėl, kad per pastarąjį laikotarpį nebuvo padaryta beveik nieko, ir čia turiu minty ne tuos metus ar pusantrų, kai šita Vyriausybė dirba, o per pastaruosius 10 metų nebuvo padaryta nieko, kad Lietuva apsirūpintų savo generacija“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Per tą laiką buvo panaikintas VIAP, buvo visiškai neinvestuojama į pajėgumus, kurie dabar galėtų veikti kaip rezervas, antra, atsinaujinanti energetika nebuvo išplėtota – tik šiais metais Vyriausybės iniciatyva buvo priimti įstatymų paketai, kurie esmingai pakeitė reikalavimus šių projektų vystymui. Dar užtruks laiko, kol projektai bus išvystyti. Labai tikiu, kad per tą laiką, kai jie bus išvystyti, jau tada pereinant paskutiniams vartotojams į liberalizavimą elektros rinkos, situacija bus visai kitokia“, – aiškino I.Šimonytė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusią savaitę pareiškė, jog paskutinis mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapas bus atidėtas ilgiau nei vieneriems metams, tačiau konkretaus laikotarpio neįvardijo. Pasak jo, per tą laiką atsiras daugiau atsinaujinančios energetikos, kurios gamintojai, tikėtina, kooperuosis ir tieks elektrą žmonėms.
Dar rugpjūčio 8-ąją D.Kreivys sakė nematantis priežasčių atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą, o kitą dieną jau pripažino, kad jį gali tekti atidėti, jei užtruktų parengti naują tvarką, kaip padėti vyresniems žmonėms pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
Seimo opozicija siūlė atidėti paskutinį liberalizavimo etapą, kai nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti mažiausiai elektros – iki 1000 kilovatvalandžių (kWh) per metus suvartojantys gyventojai – maždaug 400 tūkst. namų ūkių.
Seime svarstoma idėja siūlyti Vyriausybei iki 2025 metų pabaigos atidėti trečiąjį rinkos liberalizavimo etapą bei nustatyti kainos kompensavimo tvarką vartotojams, suvartojantiems iki 150 kWh elektros per mėnesį.
Trečiojo etapo vartotojai, daugiausia vyresnio amžiaus, nepriklausomą tiekėją pagal dabartinę tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio.
