CO2 surinkimas taps kritiškai svarbus, siekiant klimatui neutralios ekonomikos ir mažinant CO2 išmetimus pramonės, transporto, energijos gamybos ir kituose sektoriuose visoje Europoje.
Žaliasis CO2 išsiskiria yrant, degant bei perdirbant biomasę, kuri anksčiau augdama tą CO2 buvo sugėrusi iš atmosferos. Pritaikius specialias technologijas žaliasis CO2 gali būti panaudotas aukštesnės pridėtinės vertės tvarių produktų gamybai.
Pastaruoju metu įvairių šalių mokslininkai ir verslo atstovai aktyviai vertina, kaip efektyviai panaudoti sugautą žaliąjį CO2. Viena iš daugiausiai dėmesio sulaukiančių krypčių – surinkto CO2 panaudojimas sintetinių degalų (sintetinio metano, metanolio, aviacinio kuro ir kt.) gamybai, taip kartu mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.
CO2 – svarbus sintetinių žaliųjų degalų gamybos komponentas
„Įsivaizduokime ateitį, kurioje žemės ūkio, miškų, pramonės bei maisto atliekos gali aprūpinti energija laivus ar lėktuvus. Tai – nebe vaizduotės vaisius, o apčiuopiama realybė, kuri jau vykdoma kitose šalyse ir kurios ateityje galėtų siekti ir Lietuva.
Kartu su vandeniliu, pagamintu naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, iš biomasės perdirbimo procesų surinkto biogeninės kilmės CO2, jungiant jį su iš atsinaujinančios elektros pagamintu vandeniliu, galima būtų paversti į sintetinius žaliuosius degalus.
Tai būtų švaresnė tradicinio iškastinio kuro alternatyva, galinti prisidėti prie Lietuvos apsirūpinimo vietinės gamybos kuru, kuris tuo pačiu neturi neigiamo poveikio klimato kaitai“, – sako Danas Janulionis, „Amber Grid“ Energetikos transformacijos centro vadovas.
Įsivaizduokime ateitį, kurioje žemės ūkio, miškų, pramonės bei maisto atliekos gali aprūpinti energija laivus ar lėktuvus.
„Amber Grid“ atliktoje analizėje nustatyta, jog Lietuvoje yra potencialas žaliojo CO2 surinkimui iš biometano bei biodegalų gamybos, biokuro ir atliekų deginimo procesų. Tokio CO2 surinkimo kiekiai Lietuvoje po poros dešimtmečių galėtų sudaryti iki 3,5 mln. tonų kasmet. Tačiau kokie projektai bus konkrečiai įgyvendinti, priklausys nuo žaliojo CO2 paklausos įvairių produktų gamybai ir eilės kitų aplinkybių.
CO2 surinkimo projektai reikalauja ženklių investicijų ir koordinuoto požiūrio, įgyvendinant CO2 surinkimo ir panaudojimo projektus. Identifikuotas biogeninės kilmės CO2 potencialas Lietuvoje atvers diskusijas ir prisidės prie formuojamos valstybės politikos energetikos bei transporto sektoriuje. Tai taip pat sudarys sąlygas efektyviau vystyti sintetinių degalų ir kitų produktų, panaudojant CO2, gamybos sprendinius Lietuvoje.
Nauda gamtai bei ekonomikai
Anglies dvideginis įprastai skirstomas pagal jo kilmę į – iškastinio kuro CO2, biogeninės kilmės CO2 ir atmosferinės kilmės CO2. Iškastinio kuro CO2 susidaro cemento, plieno, chemijos gamybos ir iškastinio kuro deginimo procesuose. Tokio išmetamo CO2 kiekiai turėtų būti mažinami ar transportuojami ilgalaikiam saugojimui geologinėse struktūrose, o įvairių sintetinių produktų gamyboje panaudojami tik pereinamuoju laikotarpiu.
Žaliasis CO2, pritaikius specialiąsias technologijas, kaip ir atmosferinės kilmės CO2, surinktas tiesiogiai iš atmosferos, gali būti panaudotas tvarių produktų gamybai. Tai leistų į atmosferą sugrįžti augmenijos natūraliai absorbuotam CO2.
