„Ignitis grupės“ pavadinimas šiais metais buvo vienas labiausiai girdimų viešojoje erdvėje – tiek neigiamuose, tiek teigiamuose kontekstuose.
Nors bendrovė šiais metais įvykdė keletą energetikos projektų, pavyzdžiui, įsigijo vėjo jėgainių parko projektų Lietuvoje ir Lenkijoje, pradėjo importuoti biometaną ar pasiūlė vartotojams savotišką būdą tapti vėjo jėgainių „savininkais“, didžiausią bendrą neigiamą dėmesį traukė ne tik visiems vartotojams gerokai padidėjusios energetikos kainos, tačiau ir įmonės valdymas bei kainodara.
Paskutiniu metu didesnį šurmulį sukėlė bendrovės ketinimas atsisakyti lankstaus elektros tiekimo plano, kurį naudojo apie 40 tūkst. klientų. Bendrovė po kilusio spaudimo iš visuomenės ir politikų netruko atsisakyti ketinimo naikinti tokį planą ir pasiteisino prasta komunikacija.
Rugpjūtį, pakilus energetikos kainoms, „Ignitis“ daliai verslo klientų nutraukė neterminuotas sutartis, o gruodžio pradžioje pasirinkimą sutikti su didinama tiekėjo dedamąja arba atsisakyti sutarties pateikė ir buitiniams klientams. Pranešimuose naudojama formuluotė daliai klientų sukėlė rimtų klausimų.
„Ignitis grupei“ priklausanti vis dar baiginėjama Vilniaus kogeneracinė jėgainė, buvo žadama, visu pajėgumu veiks jau šią žiemą, galiausiai užbaigus biokuro bloką. Tačiau planai buvo koreguoti – pilna komercinė šilumos gamyba žadama tik nuo kito sezono.
Problemų kilo ir su šiuo metu diegiamomis naujovėmis – išmaniasiais skaitikliais. Pasirodė, jog grupei priklausančio Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) darbuotojai ne visuomet įspėja apie ketinimus pakeisti skaitiklį.
Per metus kritikos bendrovė sulaukė ir iš politikų. Štai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė Vilija Blinkevičiūtė rudenį tvirtino, kad „ESO“ ir „Ignitis“ tapo praktiškai neprieinamos kontrolei, o valdžia tai toleruoja“. Darbo partija viename susitikimų su Finansų ministre Gintare Skaiste kėlė ir klausimą dėl „Ignitis“ investicijų užsienyje.
Bendrovės prekės ženklui nepadėjo ir žiniasklaidoje išplatinta informacija, kad jos akcijų nedeklaravo turintys energetikos ministras Dainius Kreivys ir finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Ketvirtadienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė pradėti tyrimą, ar „Ignitis grupės“ akcijų įsigijęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, tačiau D.Kreivio elgesio netirs.
„Finansiškai išlošėme, o emociškai tai tikrai buvo našta visiems vartotojams“, – taip šiais metais vykusių II ir III elektros rinkos liberalizacijos etapų rezultatą interviu 15min apibendrino „Ignitis grupės“ vadovas, valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas.
Jis tvirtino, kad didžiuma buitinių vartotojų šiais metais gavo geresnes elektros kainas nei visuomeniniu tiekimu buvo nustatytos valstybės, ir žadėjo kitų metų pradžioje viešai pateikti šį teiginį pagrindžiančius skaičiavimus.
„Ignitis grupės“ vadovas taip prognozavo, kad artimiausiu metu, kol energetikos kainos aukštos, buitinių vartotojų Lietuvos elektros rinką iš esmės dalinsis trys didieji jos dalyviai – „Enefit“, „Ignitis“ ir „Elektrum“. Tačiau jis neatmeta tikimybės, kad ateityje lietuviai sulauks daugiau įmonių, siūlančių fiksuotus elektros planus – ir ne tik iš Baltijos šalių.
„Mažiems žaidėjams yra sunkiau pateikti adekvačias paslaugas rinkose. Aš prognozuočiau, kad kurį laiką turbūt šitoje rinkoje veiks trys žaidėjai, palaipsniui jų rasis ir daugiau.
Atsiras ir tam tikrų nišinių sprendėjų, kurie teiks specializuotas paslaugas, natūralu, kad integruojantis europinėje rinkoje mes pamatysime ir dujų, ir elektros sektoriuje didžiuosius paneuropinius žaidėjus ir tos konkurencijos sektoriuje daugės“, – kalbėjo jis.
Mažesnių energetikos kainų artmiausiu laiku nereikėtų tikėtis ir užtruksime dar bent pora metų, kol grįšime į anksčiau matytus lygius, prognozavo „Ignitis grupės“ vadovas.
„Ko tikėkimės, kad nebus – tai tokių didelių kainų šuolių, kuriuos mes matėme šių metų liepos–rugpjūčio mėnesį. Tam tikri ir ES mechanizmai, bandant įdiegti kainų kepures ir apribojant instrumentais didmenines kainas, taip pat valstybių parama vartotojams ir verslams, stabilizuos kainų lygį. Jis dar bus aukštas, bet nebus to neužtikrintumo ir neapibrėžtumo, kaip ilgai ir kokio dydžio to kainų augimo reikia laukti. Tai bus stabilesni metai, bet 2024 m. dar bus su iššūkiais“, – kalbėjo D.Maikštėnas.
– Dėl mėnesio pradžioje paskelbtų pokyčių daliai klientų sulaukėte įvairių frakcijų kvietimo į Seimą, opozicija ragina VERT tirti „Ignitis“ veiklą. Įžvelgiama, kad kaip didžiausias energetikos žaidėjas norite pasinaudoti padėtimi. Pakomentuokite situaciją ir neseniai įgyvendintus pokyčius.
– Kai yra tokie sunkūs metai visai visuomenei, Lietuvai ir Europai, kylančios energetikos kainos, natūralu, kad kyla daug klausimų, įtampų ir kiekvienas mažiausias pakeitimas ar žingsnis yra labai atidžiai žiūrimas.
Mūsų grupės didžiausias darbas yra pateisinti klientų lūkesčius, išsklaidyti bet kokias abejones. Visi pokyčiai, kurie buvo daromi ir veikloje, ir kainodaroje, atitinka rinkos realijas ir geriausias praktikas.
– Jūsų veikla dalinai ribojama įstatymais, bet vartotojo interesas yra mokėti už energetiką kuo mažesnėmis kainomis. Viešojoje erdvėje buvo klausimų, kodėl „Ignitis“, gaunantis pelną, negali jo skirti elektros kainoms mažinti. Paaiškinkite paprastai – kiek esate laisvi uždirbtus pinigus skirstyti savo nuožiūra ir kiek esate įpareigoti įvairių reglamentų?
– Nuosekliai daryti nuostolingos veiklos grupė negali ir negali kros-subsidijuoti atskirų veiklų. Iš kitos pusės, grupė deda maksimalias pastangas, kad klientus pasiektų kuo mažesnės kainos.
Todėl per šiuos metus mes visus turimus pastovius gamybos pajėgumus užfiksavome fiksuotais kontraktais ir įtraukėme į buitinių vartotojų kainas. Taip pat labai aktyviai veikiame tarptautinėse apsidraudimo rinkose tam, kad kuo mažesnes kainas pateiktume vartotojams.
Jeigu pasižiūrėtume visą kainų dinamiką regione, vartotojai daug išlošia, nes daugelis moka mažesnes kainas, negu Vyriausybės garantuojamos tarifų lubos – šiais metais 24 ct/kWh, kitais – 28 ct/kWh.
– Skelbta, kad per devynis mėnesius „Ignitis grupė“ uždirbo 357,2 mln. eurų pelno, tačiau kartu bendroji grupės skola taip pat didėja. Šiais metais per tris ketvirčius bendroji skola vis didėjo, paaiškinkite kodėl?
– „Ignitis“, kaip didžiausia energetikos kompanija, susidūrė su tais pačiais maksimaliais iššūkiais ir išbandymais, kaip ir daugelis energetikos bendrovių Europoje. Kai kyla kainos ir kai reikia pertvarkyti visą veiklą, iš tikrųjų poreikis darbiniam kapitalui, apyvartinėms lėšoms yra milžiniškas.
„Prieškariniais“ laikais, prieš energijos karus darbinis kapitalas „Ignitis grupėje“ buvo šiek tiek mažiau nei 100 mln. eurų, o apyvartinės lėšos po 9 mėnesių pasiekė virš 1 mlrd. eurų – jos panaudojamos vien tam, kad būtų veiklos tęstinumas, kad mes galėtume atsivežti į Lietuvą dujų laivus, padėti [dujas] į saugyklą, patiekti vartotojams, taip pat prekiauti reikalinga energija.
Daugelyje Europos šalių vyriausybėms teko eiti ir gelbėti energetikos bendroves: Suomijoje teko išskirti 10 mlrd. eurų, Švedijoje – 20 mlrd. eurų, Vokietijoje, kitose rinkose vyriausybėms teko įsiterpti į akcinį kapitalą ar gelbėti energetikos kompanijas nuo nemokumo ar bankroto.
„Ignitis“ atveju, nors ir pasiekėme milijardines apyvartines lėšas, esame labai stiprioje finansinėje padėtyje, kadangi jau [2020 m.] pasidarėme tam tikrus namų darbus, išplatindami emisijas ir prisitraukdami kapitalą per IPO [pirminis viešas akcijų siūlymas, angl. initial public offering].
Todėl šiuo metu turime labai stiprias pozicijas ir Vyriausybė, skirtingai nuo Skandinavų vyriausybių, gali turimas lėšas nukreipti tiesiogiai į gyventojų ir verslų tarifo amortizavimą. Vadinasi, nereikėjo gelbėti energetikos bendrovės.
– Kiek visuomeninis elektros tiekimas šiandien yra nuostolingas?
– Visuomeninis tiekimas pagal apibrėžimą negali būti nei labai pelningas, nei labai nuostolingas, kadangi tai yra reguliuojama veikla. Ji turi tam tikrą apibrėžtą reguliuotojo pelno maržą, apibrėžtas kaštų bazes.
Kartais būna, kad laike išsiskiria gaunamos lėšos ir realiai uždirbtos lėšos, bet tai nuostolio, kaip ir pelno, negeneruoja.
– Turite omenyje, kad išsiskiria per šešis mėnesius?
– Taip, per šešis mėnesius. Metų gale tam tikri reguliaciniai skirtumai turėtų būti padengti. Vėlgi, darbinis kapitalas yra ne tik iš elektros, bet ir dujų tiekimo veiklos.
Energetinių kainų cunamis buvo emocinė trauma visiems, ir vartotojams, ir rinkos dalyviams.
Jis viršijo 1 mlrd. eurų ir turėtų išlikti maždaug panašiam lygyje arba šiek tiek mažėti.
– Grįžkime prie bendrosios grupės skolos – kas ją lemia?
– Bendra klientų tiekimo veikla buvo pelninga, bet jeigu iš jos išimtume atskirai elektros tiekimo veiklą, ji buvo dalinai nuostolinga. Ji buvo dalinai nuostolinga iš elektros tiekimo, visų pirma tiekiant komerciniams klientams elektrą – ir buitiniams, ir verslo klientams, kadangi yra toks didelis elektros kainų volatilumas, rinkų likvidumas, apsidraudimo sandorių kainos nėra idealios mūsų regione, todėl tam tikra rizika išlieka ir tam tikrais periodais reikia turėti tą finansinį buferį, kad įvykdytume 100 proc. įsipareigojimus savo klientams – tą mes ir darome.
– Gruodžio pradžioje paskelbėte, kad atsisakote kai kurių veiklų – saulės elektrinių ir elektromobilių įkrovos stotelių montavimo privatiems vartotojams. Siaurinate veiklas laikinai reaguodami į situaciją ar tai ilgalaikių pokyčių dalis?
– Pasižiūrėję į tam tikras veiklas, kur užimame mažesnę nei 5 proc. rinkos dalį, kuriose yra labai daug konkurencijos, manome, kad jose galime nesikoncentruoti. Siekiame koncentruotis į elektros ir dujų tiekimo veiklas Lietuvoje, taip pat toliau vystyti elektromobilių tinklą, nes elektromobilumas tikrai augs ir jo poreikis labai didėja.
Didžioji problema Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra elektros generacijos trūkumas, todėl ir bandome optimizuoti veiklas, kad maksimalų investicijų ir pinigų srautą visą laiką išskirtume į didžiuosius plėtros projektus.
Šiais metais padarėme rekordinį skaičių projektų, įtraukėme į savo vystymo portfelį 3,3 GW naujų pajėgumų. Jie yra vystymo ir statybos stadijose, iš jų 2 GW yra Lietuvoje.
Mes pridėjome 1,9 GW. Taigi dabar kiekvienais metais tas investicijų skaičius Lietuvoje ir regione gana sparčiai augs, todėl, tam tikra prasme, ir fokusuojame savo veiklas tam, kad sukurtume maksimalią naudą visuomenei.
– Kiek matote perspektyvų elektromobilių krovimo stotelių tinkle?
– Tai vėlgi yra neišvengiama dalis visos transformacijos į dekarbonizuotą ekonomiką. Be to, tam tinklui mes koncentruosime savo investicijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, t. y. per tris Baltijos šalis. Manome, kad mūsų ir galimybė, ir pareiga padaryti elektrinio pakrovimo tinklą, kuris būtų lengvai prieinamas ir patogus visiems.
– Elektros rinkos liberalizacijos procesas prasidėjo nuo 8 tiekėjų, dabar jų liko 5, tik trys iš jų siūlo fiksuotus elektros planus. Tie trys yra stambūs valstybiniai žaidėjai. Ar manote, kad į Lietuvos rinką gali ateiti daugiau tiekėjų, neturinčių elektros generavimo pajėgumų?
– Praktika parodė, kad ypač tokiais volatiliais laikais – mes matėme ir energetinį kainų karą – mažiems žaidėjams yra sunkiau pateikti adekvačias paslaugas rinkose. Aš prognozuočiau, kad kurį laiką turbūt šitoje rinkoje veiks trys žaidėjai, palaipsniui jų rasis ir daugiau.
Atsiras ir tam tikrų nišinių sprendėjų, kurie teiks specializuotas paslaugas, natūralu, kad integruojantis europinėje rinkoje mes pamatysime ir dujų, ir elektros sektoriuje didžiuosius paneuropinius žaidėjus. Vadinasi, tos konkurencijos sektoriuje daugės.
– Bet ką tie nauji žaidėjai čia galėtų rasti po to, kai fiksuotų planų rinką daugiau mažiau bus išsidalinę trys didieji tiekėjai? Ar prognozuojate, kad ateityje daugiau Lietuvos vartotojų rinksis su birža susietus planus?
– Lietuvoje reguliavimas yra labai palankus vartotojams, kintant kainų lygiams ir atsirandant naujiems pasiūlymams, vartotojai bus laisvi rinktis ir naujus planus, ir naujus tiekėjus.
Šiuo metu jie užsifiksavo labai palankius planus, kurie yra žemesni nei biržos kainos. Po kelerių metų, vykstant kainų atoslūgiui, esu tikras, kad labai stiprės konkurencija tarp tiekėjų dėl vartotojų išlaikymo ir pritraukimo iš konkurentų.
Kažką labai panašaus mes matėme mobilaus ryšio industrijoje: pirmame etape sparčiai plito mobilieji telefonai, o paskui atėjo antra konkurencijos banga, šįsyk dėl rinkos dalies.
– Lietuvoje dažnai lyginamasi su Estija – ten vartotojai turi išmaniuosius skaitiklius ir daugybė jų yra pasirinkę lanksčius planus. Pas mus daugiau nei 90 proc. vartotojų pasirinkę fiksuotą kainą tikriausiai dėl to, nes tokį modelį tiesiog gerai supranta. Ar manote, kad Lietuvoje kada nors įvyks virsmas, kai dauguma buitinių vartotojų rinksis kintamus planus?
– Manau, kad bus nemažai. Nepamirškime, kad Estija kur kas anksčiau pradėjo ir patį liberalizavimo procesą, be to, Estijoje anksčiau vyko išmanių skaitiklių diegimas. Šiuo metu mes Lietuvoje sparčiai diegiame išmaniuosius skaitiklius – metų pabaigoje turėsime 200 tūkst. skaitiklių, įdiegtų namų ūkiuose, kitais metais įdiegsime dar 0,5 mln. O tos techninės galimybės, kurios ateis į kiekvieno vartotojo namus, skatins jį atrasti naujas galimybes. Atsiras ir naujos [mobiliosios] aplikacijos, kurios padės vartotojui sutaupyti ir optimizuoti savo naudojimą. Na, tada bus galima išnaudoti daugiau tų realaus laiko planų galimybių.
Manau, kad tai yra normali rinkos evoliucija: pradedame nuo fiksuotų planų, toliau bus ir lanksčių valandine rinkos kaina pagrįstų planų vartotojui.
– Ar aukštų elektros kainų metu vykdyta liberalizacija nesukompromitavo jos idėjos tarp vartotojų – jiems gali atsirasti netgi savotiška trauma, ypač jeigu šią vasarą turėjo su birža susietą planą.
– Energetinių kainų cunamis buvo emocinė trauma visiems, ir vartotojams, ir rinkos dalyviams. Bet jeigu palygintume su situacija Estijoje, atrodo, virš 60 proc. namų ūkių turėjo biržinius planus.
Kai labai sparčiai pakilo elektros kainos rugpjūčio mėnesį, jie susidūrė su labai aukštomis sąskaitomis. Kai tuo tarpu Lietuvoje dėl liberalizacijos kainas užsifiksavę namų ūkiai rugpjūčio kainų pakilimo nė nepajuto. Ne visada galima pasakyti, kuris sprendimas geriausias.
Bendra klientų tiekimo veikla buvo pelninga, bet jeigu iš jos išimtume atskirai elektros tiekimo veiklą, ji buvo dalinai nuostolinga.
Emociškai kainų kilimas ir liberalizacijos procesai buvo sunkūs visuomenei, nes reikėjo ir pasirinkti, ir daryti kažkokius pokyčius, kai aplinkui yra didelis neapibrėžtumas, kas bus ateityje. Jeigu žiūrėtume tik į finansus, aš matau, kad Lietuvoje vartotojai labai daug išlošė dėl to, kad vyko I ir II liberalizavimo etapai. Jie fiksavo kainas žemesniame lygyje nei antroje metų pusėje, prasidėjus V.Putino kainų karams. Valstybei mažiau reikėjo subsidijuoti kainas, nei tokiu atveju, jei visi būtų buvę visuomeniniame tarife.
Taigi finansiškai išlošėme, emociškai tai tikrai buvo našta visiems vartotojams.
– Bet ir dabar kelios dešimtys tūkstančių vartotojų renkasi, pavyzdžiui, garantinį tiekimą, kuris yra brangesnis nei biržiniai planai – kai kurie dėl nežinojimo, kiti iš principo. Kitas dalykas – žmonės greičiausiai nenori kas valandą sekti elektros kainos biržoje ir derinti savo įpročių prie jos, kai yra pripratę prie fiksuoto mėnesinio tarifo. Ar manote, kad finansinis pragmatiškumas ilgainiui nugalės įprotį?
– Niekada nebus taip, kad 100 proc. vartotojų taps superišmanūs, kurie ypač smarkiai optimizuoja savo elektros vartojimą. Daliai vartotojų bus patogūs vienokie modeliai, daliai bus patogu tiesiog turėti fiksuotą planą ir daryti pokyčius labai retai.
Tai ir yra laisvos konkurencinės rinkos privalumas, kad joje atsiranda įvairių pasiūlymų. Žmonės yra laisvi atrasti tai. Taip pat per tam tikrą laiką nusistovi rinkos dalys ir pasiūlymai pagal vartotojo poreikius.
– Ar apskritai galvojate, kad liberalizacija atnešė naudos?
– Aš esu viešai feisbuke įsipareigojęs – sausio mėnesį pakelsiu statistiką ir padarysiu skaitinį palyginimą, kiek Lietuvos vartotojai būtų turėję sumokėti, jei būtų naudoję tik visuomeninį tarifą, taip pat de facto ką jie mokėjo, kai buvo pasirinkę įvairius nepriklausomo tiekėjo planus.
Aš eliminuoju valstybės subsidijas, kitus dalykus – kalbu apie bendras išleistas lėšas elektros energijai.
Kelerius metus iš eilės sulyginti skaičius, su kuriais nepasiginčysi, yra visada geriau.
Tikiu, kad nusistovėjus įpročiams ir rinkoms, pasirinkimo emocinių kaštų laikotarpis praeis ir daugiau bus įvertinamos finansinės naudos.
– O ar liberalizacija buvo naudinga pačiai „Ignitis“?
– „Igničiui“ pagrindinis darbas ir misija buvo padaryti kiek įmanoma sklandesnį procesą, kad vartotojai gautų tuos tarifus. Mes matome, kad žmonės sugebėjo mokėti mažiau ir turėti patikimus planus – mūsų misija buvo įgyvendinta.
Dabar mūsų rinkos dalis yra virš 70 proc., artėja prie 80 proc. Tai yra didelis pasitikėjimas iš visuomenės ir vartotojų. Taigi mes jį stengsimės išlaikyti ir toliau.
– Noriu paklausti dėl minėto pasitikėjimo – prasidėjus liberalizacijai, „Ignitis“ liko visuomeniniu tiekėju, bet „atsirado“ ir „Ignitis“ kaip nepriklausomas tiekėjas. Pavadinimas tas pats, juridinis asmuo taip pat, tiekėjai – du. Ar nemanote, kad taip įgavote pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius? Ar buvo svarstyta keisti nepriklausomo tiekimo produkto pavadinimą?
– Visose Europos rinkose pereinant į liberalizaciją, natūraliai buvę prieš tai monopoliniai rinkos dalyviai nekeitė pavadinimo, bendra tvarka konkuravo dėl vartotojų.
Jeigu pasižiūrėtume į Lietuvos modelį, ta konkurencija buvo labai skaidri ir be kažkokių didelių išlygų „Ignitis“ pusei. Dar daugiau, galiu priminti, kad 2019 m. net nebuvo pavadinimo „Ignitis“ [bendrovė anksčiau vadinosi „Lietuvos energija“ – 15min], tai yra pakankamai naujas vardas, mes sugebėjome jį įtvirtinti ir jis užsitarnavo vartotojų pasitikėjimą.
– Kai kurie konkurentai, su kuriais teko kalbėtis, yra atkreipę dėmesį, kad II liberalizacijos etapo metu „Ignitis“ klientams savitarnos svetainėje buvo siūloma tapti nepriklausomo tiekėjo klientu – pirmuoju pasirinkimu būdavo pasiūlomas tas pats „Ignitis“.
– Pasikartosiu – tiems patiems „Elektrum“ ar „Enefit“ vartotojams, vykdant liberalizaciją Latvijoje ir Estijoje, buvo ta pati situacija. Latvijos atveju buvo labiau apribota konkurencija.
– Pasidalinkite savo energetikos kainų prognozėmis kitiems metams?
– Yra keli veiksniai, tikslių skaičių nepateiksiu, bet mes galime matyti, kad taip greitai į žemų kainų lygį visam regionui sugrįžti bus dar nelengva. Ateinantys metai bus susiję ir su būtinumu užpildyti dujų saugyklas Europoje jau neturint tiekimo iš „Gazprom“.
Taip pat kainų lygiui labai priklausys, kokios bus gamtinės sąlygos, ar bus šaltesnė, ar šiltesnė žiema. Žiūrėdami į ateities sandorius, matome, kad sausio–vasario mėnesiais dujų kaina dar bus aukšta, galbūt vasario mėnesį pasieksime [elektros kainų] piką tarp 400–500 eurų už MWh. Paskui turėtų nuosekliai kainos žemėti, link vasaros pasieks 300 eurų/MWh.
Vidury vasaros vėl bus tas pariodas, kai europinės saugyklos intensyviai pildysis dujomis ir, tikėtina, bus kainų atšokimas. Tai apie dujas, bet kartu miniu ir elektros kainą kaip referentinę, nes tos rinkos yra vis dar labai susijusios.
Europos Komisija planuoja tam tikrus rinkos dizaino pokyčius kitais metais, bet kaip greitai jie bus įgyvendinti – sunku pasakyti. Tikėtina, kad ta bendra energetikos rinka ateinančiais metais bus pakankamai įtempta.
Ko tikėkimės, nebus, tai tokių didelių kainų šuolių, kuriuos mes matėme šių metų liepos–rugpjūčio mėnesiais. Tam tikri ir ES mechanizmai, bandant įdiegti kainų kepures ir apribojant instrumentais didmenines kainas, taip pat valstybių parama mažmeninėms kainoms ir vartotojams, ir verslams stabilizuos kainų lygį. Jis dar bus aukštas, bet nebus to neužtikrintumo ir neapibrėžtumo, kaip ilgai ir kokio dydžio to kainų augimo reikia augti. Tai bus stabilesni metai, bet 2024 m. dar bus su iššūkiais.
– Rudenį feisbuke parašėte įrašą, kuriame minėjote, kad estai pernelyg dažnai taiso jungtis tarp Estijos ir Latvijos, dėl ko didėja bendra elektros kaina regione. Pacituosiu: „Kažkaip jau vos ne dešimtmetį taip sunku Estijos energetikams susitvarkyti, kad nebūtų kamščių į Latviją ir Lietuvą patekti pigiai suomiškai energijai“. Ką turėjote omenyje?
– Ką pasakiau, tą pasakiau. Aš kuo džiaugiuosi, kad po kurio laiko, atrodo, tie skirtumai kainų zonų pradėjo nykti ir tie pralaidumai atsistatė.
– Bet tokie procesai vykdavo anksčiau?
– Daugiau kažko pridėti negalėčiau. Po tų viešų diskusijų, atrodo, pavyko regioniniams energetikams daugybę problemų išspręsti. Dėl to ir džiaugiuosi.
– Jeigu atidėtume į šalį Lietuvos problemą, apie kurią jau daug prikalbėta – nepakankamą elektros generaciją – kokias silpniausias vietas šalies energetikoje matytumėte?
– Gal nuskambės keistai, bet daugiau matau ne trūkumus, o potencialą atsinaujinančiai energetikai – tiek žemyninei, tiek jūrinei. Lietuvos ir apskritai Baltijos šalių regionas, jeigu visus savo namų darbus darys teisingai, yra pasmerktas tapti panašiu į Norvegiją, kuri yra didelė energijos eksportuotoja visam pasauliui.
Baltijos šalys gali būti dideli energijos eksportuotojai bent jau centrinei Europai – [eksportuoti] didelius kiekius elektros energijos ir sintetinį kurą.
– „Ignitis grupė“ 2021 m. vasarį paskelbė, kad įsigis penktą Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatą, jis bus įrengtas iki 2025 m. pabaigos. Kodėl tokie terminai ir jeigu jis būtų jau įrengtas, ar tai galėtų pagerinti situaciją Lietuvoje?
– Penkto Kruonio agregato tiekėjo konkursas jau pasiekė finišo tiesiąją ir tikiuosi, kad netrukus skelbsime laimėtoją su patikslintais terminais ir kainomis. Agregatas yra reikalingas, ypač žiūrint į tai, kaip atrodys regioninė energetikos rinka po sinchronizacijos, nes susikurs nauja sisteminių paslaugų rinka.
Tikimės, kad agregatas suteiks lankstumo visai sistemai, nes nors pridedame 110 MW prie egzistuojančių 900 MW, bet 5 agregatas yra labai lankstus. Taip pat mes turėsime apie 1 GW lankstaus pajėgumo, kuris padės daug lengviau integruoti žaliosios gamybos. Su žaliąja gamyba didžiausi iššūkiai yra balansavimo ir užtikrinimas energijos tada, kada reikia.
– Kitas didelis ir laukiamas objektas Vilniaus kogeneracinės elektrinės biokuro blokas. Šių metų pradžioje Vilniaus savivaldybės atstovai išreiškė nuogastavimą, kad jis pradės veikti tik 2024 m. šildymo sezoną. „Ignitis“ tai neigė ir kalbėjo, kad jis pradės veikti 2022 m. pabaigoje, tai yra dabar. To neįvyko. Kokie planai šiuo metu?
– Planai nekinta, kaip ir buvo skelbta – karštieji bandymai prasidės ateinančių metų pirmą ketvirtį, kitą žiemos sezoną visu pajėgumu veiks ir biokuro dalis.
– Šiais metais kilo diskusijų dėl „Ignitis grupės“ investicijų užsienyje, kurios siekia šimtus milijonų eurų. Patikslinkite, kur investuojama ir kokie tolimesni planai?
– Dabartinis mūsų projektų portfelis tai geriausiai iliustruoja – kaip minėjau, dabar jo bendra elektros generacija yra 3,3 GW, iš jų 2 GW yra Lietuvoje, 1 GW – Latvijoje ir 300 MW yra Lenkijoje.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos ir Latvijos zonos yra labai tampriai susijusios ir bet koks gamybinis pajėgumas, kurį mes pastatome ir operuojame Latvijoje, vienodai prisideda prie kaštų mažinimo ir Lietuvoje ir Latvijoje. Žemos kainos Latvijoje pasieks ir Lietuvos vartotojus tiesiogiai.
– Kaimynai pasirinkti dėl geografinio artumo, dėl to, kad pažįstate šias rinkas ar dėl kitų priežasčių?
– Vėlgi, mes veikiame efektyvios rinkos sąlygomis ir ieškome galimybių, kur galime pasiekti žemiausią gamybos savikainą, gerą projektų atsiperkamumo grąžą ir, galiausiai, techniškai gauti galias ir pajėgumus, kad tuos projektus pastatytume.
– „Ignitis“ pastaruoju metu skelbia iniciatyvas, kaip pritraukti jaunus žmones rinktis energetikos profesijas. Apie darbuotojų trūkumą kalba daug sektorių – didelis trūkumas jaučiamas IT, inžinerijos, žemės ūkio sektoriuose, prognozuojama, kad pabaigus „Rail Baltica“ gerokai daugiau darbuotojų reikės ir geležinkelių sektoriuje. Kiek prognozuojate realiai žmonių ateityje pasuks į energetiką ir kiek jų reikės? Ar tai bus daugiau momentinis poreikis ar nuolatinis?
– Aš pailiustruosiu mūsų pavyzdžiu. Kai 2018 m. pradėjau dirbti „Lietuvos energijoje“, tiesiogiai su atsinaujinančių išteklių projektais dirbo vienas žmogus. Tikimės, kad 2030 m. „Ignitis renewables“ darbuotojų skaičius gali pasiekti tūkstantį. Tai labai didelis ir spartus augimas, nes mes darome multimilijardines investicijas žemyninėje dalyje, taip pat planuojame būti aktyvūs ir jūros energetikoje.
Ir mes esame tik vienas iš rinkos dalyvių, o tų dalyvių ateityje bus dar daugiau, nes Europoje vyksta transformacija. Ir ne tik gamybos dalyje. Po pirmos gamybos išvystymo fazės, toliau ateis vandenilio ir sintetinio kuro gamybos etapas, kuris reikalaus dar daugiau žaliosios gamybos vystymo.
Ateinantiems 20-čiai metų visos kompetencijos ir pajėgumai, kurie bus prieinami regione, tikrai turės ką veikti.
