Piko metu trečiadienį dėl nuo sniego gausos ant laidų virtusių medžių elektros neturėjo apie 55 tūkst. namų ūkių.
Gedimai praėjusios savaitės pabaigoje buvo pašalinti daugeliui vartotojų.
ESO vadovas Mindaugas Keizeris pirmadienį žurnalistams sakė, kad specialistai dabar dirba su individualiais atvejais, kai žmonėms nepavyko atkurti elektros tiekimo. Jiems vežami generatoriai.
Tiek jis, tiek „Ignitis grupės“, kuriai priklauso ir ESO, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas atsiprašė visuomenės dėl ilgai užtrukusių atstatymo darbų bei dėkojo darbuotojams už atsidavimą.
Vis dėlto D.Maikštėnas sakė, kad nors praėjusios savaitės snygis buvo rekordinis ir kai kuriuose regionuose nematytas kelis dešimtmečius, visų problemų negalima nurašyti tik gamtos stichijai.
„Turime suprasti, kad keičiantis klimatui, tokių gamtos kataklizmų matysime vis daugiau“, – teigė „Ignitis grupės“ vadovas.
„Mes visi kartu turime ruoštis tam, kad ateityje ištikus tokiems gamtos atvejams visi Lietuvos žmonės galėtų patirti kuo mažiau nepatogumų, o ESO darbuotojams nereikėtų dėti tokių herojiškų pastangų, kad atstatytų tinklą“, – pridūrė jis.
Anot D.Maikštėno, „Ignitis grupė“ turi stiprų finansinį pagrindą, todėl neriboja ESO investicijų į tinklą, tačiau jos turi būti efektyvios, kad gyventojams nekiltų elektros kaina.
Pasak jo, iki 2030 metų į ESO tinklą turėtų būti investuoti 2 mlrd. eurų, iš jų 400 mln. – į orinių kabelių pakeitimą požeminiais gedimams jautriausiose teritorijose.
Vis dėlto D.Maikštėnas pabrėžė, kad investicijos į požeminius kabelius yra pačios brangiausios, todėl jas reikia diversifikuoti, platinant proskynas tarp medžių ir elektros laidų, spartinant skaitmenizaciją, efektyviai naudojant elektros generatorius.
Žada išmokti pamokas
ESO vadovas M.Keizeris tvirtino, kad ESO darbuotojai ir rangovai atkurdami elektros tiekimą gyventojams darė „neįmanomus dalykus, nestokodami energijos ir negalvodami apie savo pareigybės aprašymą ir pasibaigusį darbo laiką“.
„Šiomis dienomis linijos buvo tiesiog nutrauktos, išverstos visos atramos po keletą ar dešimt kilometrų. Sutvarkius, atstačius linijas medžiai lūždavo pakartotinai“, – pasakojo jis.
Vis dėlto net tai nėra pasiteisinimas, sakė įmonės direktorius ir valdybos pirmininkas.
Jis taip pat tikino, kad vieno sprendimo tinklo atsparumui didinti nėra.
ESO per devynerius metus ketina kabelius po žeme išdėlioti 67 proc. miškingų Lietuvos vietovių, kai dabar padengimas siekia 40 procentų.
Sėsime ir peržiūrėsime visus procesus, ką išmokome kiekvienoje grandyje, pradedant skambučių centru ir baigiant įsitikinimu, kad gyventojai turi elektros energiją.
Be to, bus platinamos proskynos ir svarstoma investuoti į papildomų generatorių įsigijimą, kad šiuos būtų galima suteikti gyventojams, kuriems elektros tiekimo atkūrimas užtruko.
M.Keizeris sakė, kad praėjusią savaitę matė įmonės darbuotojų klaidų įvairiose situacijose, tačiau nenori užsiimti nei saviplaka, nei pasiteisinimais.
„Iš esmės mes jau dabar turime pamokas, iš ko pasimokėme, ką galima daryti, kad būtų efektyviau lokalizuojami ir šalinami gedimai“, – teigė ESO vadovas.
„Sėsime ir peržiūrėsime visus procesus, ką išmokome kiekvienoje grandyje, pradedant skambučių centru ir baigiant įsitikinimu, kad gyventojai turi elektros energiją“, – pridūrė jis.
Spaudos konferencijos įrašą galite peržiūrėti čia: