Kaip skelbia „Ignitis“, naujuosius bendrovės nepriklausomo tiekimo planus klientai galės rinktis laisva valia, kaip ir kitus „Ignitis“ nepriklausomo elektros tiekimo planus.
Nauji tiekėjai, rinkdamiesi planą, gali patys nustatyti, ar norėtų mokėti mėnesinį mokestį ar ne.
Lieka galioti ir anksčiau tiekėjo siūlyti planai, tačiau plečiasi pasirinkimo galimybės tiek naujiems, tiek esamiems bendrovės klientams.
Kaip teigia „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė, naujuose planuose atsiranda mėnesio mokestis, kuris nėra nei privalomas, nei papildomas, tačiau leidžia mažinti kilovatvalandės kainą, o klientams sutaupyti.
Be to, pasak bendrovės atstovės, planas bus naudingas tiems, kurių vartojimas svyruoja: šiltuoju sezonu vartoja mažiau elektros energijos, o šaltuoju – gerokai daugiau. Planai su mėnesio mokesčiu padės subalansuoti išlaidas elektros energijai per visus metus.
Pasirinkus „Ignitis“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo planą „Minimalus“, fiksuojant kainą 7, 12 ar 24 mėn. ir renkantis mėnesio mokestį, jis sieks 1,05 euro, pasirinkus planą „Optimalus“, fiksuojant kainą 7, 12 ar 24 mėn. ir renkantis mėnesio mokestį, jis sieks 1,90 euro.
Pasirinkus su birža susietą planą „Išmanus“ ir mėnesio mokestį, jis sieks 1,36 euro. Atitinkamai elektros energijos kaina už kilovatvalandę pinga 0,5 ct/kWh, 0,9 ct/kWh ir 0,7 ct/kWh.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad mūsų siūlymuose nėra privalomumo ir mokestis nėra pridedamas papildomai. Klientai gali laisvai rinktis planus be mėnesio mokesčio, o planai su mėnesio mokesčiu yra dar viena alternatyva, didinanti pasirinkimo galimybes“, – komentavo „Ignitis“ atstovė.
Tarp buitinių bendrovės nepriklausomo tiekimo klientų didžiausia dalis, apie 80 proc., yra pasirinkę fiksuotos kainos planus, o likę, apie 20 proc., pasirinkę su birža susietus planus, kurie keičiasi biržos ritmu.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, šiuo metu „Ignitis“, kaip nepriklausomą elektros energijos tiekėją, yra pasirinkę daugiau kaip 73 proc. buitinių elektros energijos vartotojų.
„Enefit“ mokestį įvedė 2023 m. rugsėjį, o „Elektrum“ pristatys netrukus
Kaip jau skelbėme žiemą, pirmąja iš trijų nepriklausomo elektros tiekimo bendrovių, įvedusia abonentinį mokestį, tapo „Enefit“.
Nuo kovo 1 d. 2 eurų abonentinis mokestis mokestis buvo įvestas daliai su birža susietą planą pasirinkusių esamų klientų. Bendrovė teigė, kad tai paveikė apie 18 tūkst. jos klientų.
Tokį žingsnį bendrovė argumentavo noru suvienodinti taikomą kainodarą.
„Abonentinį mokestį pradėjome taikyti nuo praėjusių metų spalio, tiek su birža susietoms sutartims, tiek ir fiksuotoms, o nuo kovo visiems klientams, kurie iki šiol buvo pasirašę kintamos kainos sutartis, bus pritaikytas ir 2 eurų mokestis“, – LRT tuo metu sakė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Tačiau apskritai naujiems klientams, turintiems tiek fiksuotas, tiek lankstaus plano sutartis, 2 eurų abonentinis mokestis pradėtas taikyti dar anksčiau, nuo 2023 m. rugsėjo.
Trečiasis šalyje veikiantis nepriklausomas elektros tiekėjas „Elektrum“ tokių ar panašių mokesčių šiuo metu netaiko, bet „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas nurodo, kad bendrovė „stebi verslo aplinką“ ir tam ruošiasi.
„Abonentinis mokestis yra gana populiarus apmokestinimo būdas – tiek kitose šalyse tiekiant elektros energiją, tiek ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, už geriamojo vandens tiekimo paslaugą tokį mokestį jau seniai visi mokame. Mes kol kas abonentinio mokesčio netaikome, bet stebime verslo aplinką, klientų poreikius ir artimiausiu metu svarstome pasiūlyti bent vieną elektros planą su tokiu mokesčiu.
Tai būtų fiksuota vieno ar kelių eurų suma per mėnesį, bet atitinkamai tokiam planui galėtume taikyti mažesnę kilovatvalandės kainą. Tad klientas pats galėtų įsivertinti ir nuspręsti, ar jam toks pasiūlymas tinka, ar ne. Daugiau elektros energijos vartojančiam namų ūkiui finansiškai tai būtų patrauklesnis sprendimas“, – nurodo M.Kavaliauskas.
Ekspertas: bendrovės tokiu būdu kreipia vartotojus prie rinkos tarifų
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius dar vasarį prognozavo, kad po „Enefit“ žingsnio, abonentinį mokestį neilgai trukus įves ir kiti tiekėjai.
Anot jo, įvesti abonentinius mokesčius su birža susietiems planams bendrovėms būtų logiškas žingsnis, kadangi taip pinigus būtų galima paimti ir iš gaminančių vartotojų, kurie elektros iš tiekėjo neperka, o juo naudojasi tik atsiimdami sukauptą elektrą. Nors gaminančio vartotojo mokestis yra sumokamas tiekėjui, tačiau vėliau pervedamas ESO.
Kalbėdamas su 15min energetikos ekspertas sakė, kad tokiais mokesčiais tiekėjai bando rasti būdą, kaip iš gaminančių vartotojų segmento pasiimti bent dalį pinigų.
„Tai vienas iš tų būdų, kaip bandyti atsikratyti gaminančiais vartotojais, kad jie nueitų pas jų konkurentą ir ten tą nuostolį keltų. Tai – nelabai sveika aplinka šioje vietoje ir šį klausimą reikės spręsti, greičiausiai jau po rinkimų“, – prognozavo M.Nagevičius.
Jis mano, kad noras įvesti mokestį fiksuotų planų klientams taip pat lemia tai, kad ir kainos fiksavimas tiekėjams neapsimoka.
Klientai fiksuotų sutarčių gali atsisakyti be jokių įsipareigojimų, jie neturi mokėti netesybų jokia forma. Tai sukuria situaciją, kai rizika dėl kainos tenka tiekėjams.
„Jie stengiasi kurti motyvacinę schemą, kad dauguma vartotojų eitų prie su rinka susietos kainos. Po Seimo priimto Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo vartotojas gali fiksuotą sutartį nutraukti. Nutraukimo rizika yra iš vienos pusės, o nėra iš kitos. Rizika iš kitos pusės yra įtraukiama į kainą arba bandoma, kad sandorių rinkoje būtų kiek įmanoma mažiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Situacija, kai dauguma Lietuvos vartotojų pereitų prie su rinka susietų planų, M.Nagevičius vertintų kaip keliančią riziką.
„Tai yra šiek tiek pavojinga tendencija, jeigu vėl būtų energetinė krizė ir elektros kainos užkiltų. 2022 m. mes turėjome daug fiksuotų elektros sutarčių ir didelė dalis vartotojų tos krizės kaip ir nepajuto, nes jie su ta fiksuota sutartimi „peršoko“ per tą krizę. Jeigu tokių fiksuotų sutarčių bus mažai, tada elektros vartotojams padaryta krizės įtaka būtų skaudesnė“, – nurodo pašnekovas.
