„Ikea“ su „Danone“ Lenkijai bando rodyti alternatyvios energetikos kelią

Kuomet „Ikea“ 1991 m. Lenkijoje atidarė savo pirmąją parduotuvę, jos produktai simbolizavo naują modernų vakarietišką gyvenimo būdą po dešimtmečius trukusio komunistinio režimo. Dabar „Ikea“, kartu su Prancūzijos maisto milžinės „Danone“ padaliniu Lenkijoje rodo pavyzdį, kaip savo energijos poreikius galima patenkinti ne deginant akmens anglis, bet pasitelkiant atsinaujinančią energetiką.
Vėjo jėgainė
Vėjo jėgainė / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kaip rašo bloomberg.com, naujoji Lenkijos vyriausybė intensyviai remia akmens anglių pramonę. Lenkijos premjerė Beata Szydlo sausį nustebino ES pareigūnus prašydama suteikti didesnę paramą didžiausiai Europoje Lenkijos anglių pramonei, kuri kaltinama dėl didelės atmosferos taršos.

Lenkija iš viso turi daugiau negu 100 tūkst. angliakasių, daugiausiai visoje ES.

„Padarėme beveik viską ką galėjome tam, kad sumažintume anglies dioksido pėdsaką“, – tikino „Danone“ Lenkijos padalinio aplinkosaugos projektų inžinierius Grzegorzas Bobekas.

„Danone“, Lenkijoje gaminantis jogurtus ir esantis didžiausiu šalyje mineralinio vandens pardavėju, nori padidinti „žaliosios elektros“ dalį, naudojamą savo poreikiams, iki 40 proc. šiais metais.

Bendrovė jau kitąmet nori nebepirkti iškastinį kurą naudojančiose elektrinėse pagamintos elektros. Šį tikslą bendrovei leis pasiekti investicijos į biodujų generatorius.

Žaliąją energetiką Lenkijoje smarkiai palaiko ir šioje šalyje gamyklas bei didžiules parduotuves turinti „Ikea“.

Švedijos įmonė šį mėnesį planuoja užbaigti 51 megavato vėjo elektrinių parko įsigijimo sandorį.

„Ikea“ jame planuoja pagaminti elektros daugiau, negu suvartoja, o perteklių parduoti.

Vėjo turbinos vis dar yra itin retas vaizdas Lenkijoje, kurioje net 85 proc. reikalingos energijos pagaminama iš akmens anglies smarkiai aplinką teršiančiose jėgainėse.

Skaičiuojama, kad norint Lenkijoje pagaminti vieną kilovatą elektros energijos, į atmosferą yra išmetama 1,6 karto daugiau akmens anglies emisijų negu Vokietijoje.

Augantis konfliktas energetikos sferoje tarp Lenkijos ir likusios ES, gali priversti vis daugiau kompanijų įsigyti arba statyti žaliąją energiją gaminančias jėgaines.

„Lenkija atkirsta nuo dalyvavimo dabar vykstančioje pasaulinėje energijos revoliucijoje“, – sako vienai Lenkijos atsinaujinančios energijos lobistų grupių atstovaujanti Beata Wiszniewska.

Angliakasio dukra B.Szydlo, kuri užaugo labiausiai užterštoje Lenkijos pramoninėje zonoje šalies pietuose, pažadėjo, kad visos akmens anglių kasyklos dirbs ir toliau nepaisant ES kovos su akmens anglių emisijomis.

Lenkija iš viso turi daugiau negu 100 tūkst. angliakasių, daugiausiai visoje ES.

„Silezijai reikia pagalbos iš ES. Prašau pademonstruokite solidarumą su Lenkijos anglių kasyklomis“, – Strasbūre ES atstovams sausį pareiškė Lenkijos premjerė.​

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų